Pastaraisiais metais automobilių pramonėje įvyko nemažai reikšminių pokyčių: besiformuojančiose rinkose augo naujų gamintojų gamybos apimtys, o tradiciniai automobilių gamintojai susidūrė su struktūrinėmis problemomis dėl mažėjančių pardavimų vidaus rinkoje ir susidariusių perteklinių pajėgumų.
Motorinių transporto priemonių pramonėje ir toliau dominuoja keli pasaulinės rinkos dalyviai, kurie dėl perėmimų, bendrų įmonių, aljansų ir kitų bendradarbiavimo formų yra įsitvirtinę daugelyje žemynų. Automobilių pramonė dažnai laikoma naujų pramonės organizavimo metodų pradininke. Ji yra viena iš pirmaujančių pasaulinių vertės grandinių atstovių, aprūpinanti tarpinėmis žaliavomis iš viso pasaulio ir laiku tiekianti jas automobilių surinkimui.
Nors automobilių gamyba geografiškai diversifikuota, Europos automobilių pramonė sutelkta kelių grupių rankose, tarp kurių yra „Volkswagen“, „BMW“, „Daimler“, „PAS“, „Fiat Chrysler“ ir „Renault“. Taip pat reikėtų pažymėti, kad užjūrio automobilių gamintojai nemažai automobilių gamina bendroje Europos rinkoje, kaip antai „General Motors“ Vokietijoje ir Austrijoje, „Ford“ Ispanijoje arba „Hyundai“ Čekijoje.
Svarbu pažymėti, kad toliau pateikiami statistiniai duomenys yra susiję su automobilių importu ir eksportu tarp nacionalinių teritorijų, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso gamyklos, kuriose šie automobiliai gaminami.
ES yra didžiausia pasaulyje automobilių eksportuotoja, o pramonės orientaciją į eksportą rodo didėjantis prekybos perteklius, kuris 2020 m. pasiekė 70 mlrd. eurų (tuo pat metu ES visų prekių perteklius siekė 218 mlrd. eurų). Didėjantį automobilių eksportą į įsitvirtinusias ir besiformuojančias rinkas galima laikyti Europos automobilių gamintojų atsaku į mažėjančios vidaus paklausos problemą.
2020 m. Jungtinės Karalystės (23,2 % viso eksporto) ir JAV (19,3 %) buvo pagrindinės ES automobilių eksporto kryptys, o Kinija (15,0 %) – trečia pagal dydį. Įdomu pažymėti, kad 2002– 2020 m. Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms tenkanti ES eksporto dalis sumažėjo atitinkamai 11,2 ir 10,2 procentinio punkto, o Kinijai tenkanti ES eksporto dalis padidėjo 14,7 procentinio punkto.
2020 m. daugiau nei trys ketvirtadaliai ES automobilių buvo importuojami iš penkių šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų (20,4 % viso importo), Jungtinės Karalystės (17,9 %), Japonijos (15,7 %), Turkijos (12,3 %) ir Pietų Korėjos (10,7 %). Įdomu pastebėti, kad ES automobilių importo iš Japonijos (-16,1 %) ir Jungtinės Karalystės (-16,9 %) dalis sparčiai mažėjo. Šie pokyčiai yra susiję su Japonijos gamybos bazių steigimusi ES valstybėse narėse bei su Turkijos (+8,8 proc. punkto), Jungtinių Amerikos Valstijų (+7,4 proc. p.) ir Meksikos (+6,6 proc. p.) importo dalies augimu.
2020 m. Vokietija buvo didžiausia automobilių eksportuotoja tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Beveik trys penktadaliai (57,3 %) visų iš ES eksportuotų automobilių buvo kilę iš Vokietijos, gerokai lenkiančios Belgiją (7,7 %), Slovakiją (6,7 %), Ispaniją (5,6 %) ir Italiją (5,1 %). Nė viena iš likusių ES valstybių narių nesudarė daugiau kaip 5,0 % eksporto, įskaitant ir Lietuvą (0,2 %). Kinija buvo pagrindinė iš Vokietijos eksportuojamų automobilių rinka, o Vokietija didžiajai daugumai valstybių narių buvo didžiausia eksporto partnere.
2020 m. Vokietija taip pat buvo didžiausia automobilių importuotoja tarp ES valstybių narių; jai teko 29,9 % automobilių importo iš ne ES šalių, po jos sekė Belgija (23,8 %). Didžiausia Vokietijos importo dalis buvo iš Ispanijos, o Vokietija buvo pagrindinė Belgijos ir kelių kitų valstybių narių importo kilmės šalis. Tuo tarpu Lietuvai teko 0,2 % automobilių importo iš ES nepriklausančių šalių, o Lietuva automobilius daugiausia importavo iš Lenkijos.
