Glausta muitinės istorija: kaip pasaulyje formavosi muitinės

Muitinė egzistavo jau trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų senosiose pažangiose senovės Egipto ir Rytų civilizacijose. Muitinės pagalba surenkami mokesčiai buvo skirti valstybės finansiniams poreikiams tenkinti. Žodis „muitai“ yra kilęs iš graikiško žodžio „teloneum“, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia mokestį.

Suverenios teisės į muitinės surinktas pajamas iš pradžių priklausė atitinkamam karaliui. Šie netrukus išplėtė savo muitų suverenitetą, įtraukdami nacionalinius ir miestų muitus. Iš gotų imperijos prie Juodosios jūros IV a. paplito gotų muitų sąvoka „mota“, reiškianti rinkliavą. V-VI a. frankų imperijoje visuotinai paplito vėlyvasis lotyniškas terminas „toloneum“, sutrumpintai „Tol“, vėliau „Tsol“, o galiausiai pakeistas į „Zoll“.

Viduramžiais veikusios muitinės

Iki viduramžių muitai buvo renkami vadinamuosiuose muitinės surinkimo punktuose kaip paso mokestis už naudojimąsi keliais, tiltais ir uostų įrenginiais ar turgavietėmis arba kaip apsauginis mokestis prekybai. Po Trisdešimtmečio karo (1618-1648 m.) Vokietijos muitų teritorija buvo suskaidyta į maždaug 1 240 atskirų sričių.

XVII – XVIII a., veikiant absoliutizmo laikotarpio ekonominei politikai, vis didesnę reikšmę įgavo finansinių muitų idėja – tai buvo vadinamieji apsauginiai tarifai, skirtų apsaugoti vidaus ekonomiką nuo nepageidaujamos konkurencijos. Dėl didelių muitų pigios užsienio prekės tapo brangesnės, o lygiavertės vidaus prekės tokiu būdu išliko konkurencingos.

Vokietijos muitų sąjunga

Po Vienos kongreso (1815 m.) Prūsija 1818 m. priėmė Prūsijos muitų ir akcizų įstatymą ir pertvarkė savo ekonominę ir finansinę sistemą. Muitų rinkimas buvo perkeltas prie išorinių Prūsijos sienų. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III įsakė provincijoms įsteigti mokesčių direktoratus.

1834 m. sausio 1 d. įkūrus Vokietijos muitų sąjungą, Vokietijos konfederacijos politinę įvairovę pakeitė Prūsijos vadovaujama vieninga muitų valstybė, pagrįsta glaudžiu ekonominiu bendradarbiavimu. Vokietijos muitų sąjungos tikslas buvo sukurti bendrą ekonominę rinką ir suvienodinti mokestines ir ekonomines sąlygas.

Muitinės nuo Trečiojo reicho iki šių dienų

1879 m. buvo pradėta vykdyti sustiprinta apsauginė muitų politika, o 1939 m. šią praktiką pakeitė Muitinės įstatymas, kuris vėliau buvo taikomas nuo 1961 m. iki muitų indekso įvedimo 1994 m., kai buvo baigta kurti Europos bendroji rinka. 1993 m. sausio 1 d. Europoje galutinai buvo sukurta bendra ekonominė erdvė be sienų visoms prekėms.

Pirmasis žingsnis šia kryptimi buvo žengtas 1947 m. spalio 30 d. globojant JT, sudarius Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Buvo siekiama išplėsti pasaulinę prekybą prekėmis be tarifų ir prekybos kliūčių. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 1947 m. sudarytą GATT pakeitė tik 1995 m. sausio 1 d.

Kitas svarbus žingsnis šioje srityje buvo 1968 m. Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo įsteigta muitų sąjunga, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB).

Tuo metu visos valstybės narės pareiškė norą panaikinti savo nacionalinius muitus ir sujungti juos į bendrą Europos bendrijos (EB) muitų tarifą trečiųjų šalių atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad visoms į Bendriją importuojamoms prekėms būtų taikomas vienodas muitų režimas, reikėjo iš dalies pakeisti muitų teisės aktus.

Svarbus žingsnis buvo 1988 m. įvesta bendroji muitinės deklaracija, vadinamasis bendrasis administracinis dokumentas, skirtas muitinės procedūroms supaprastinti. Jis pakeitė net apie 150 dokumentų, kuriuos anksčiau naudojo įvairių valstybių narių muitinės administracijos. 1990 m. spalio 3 d. Vokietijos Federacinei Respublikai (VFR) susijungus su Vokietijos Demokratine Respublika (VDR), EB muitų teritorija buvo išplėsta, įtraukiant buvusią VDR muitų teritoriją.

Nuo 1993 m. sausio 1 d., kai buvo baigta kurti Europos bendroji rinka, prekybai Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje nebetaikoma muitinės kontrolė. Tačiau muitinė vis dar atlieka savo tradicines užduotis palei visą išorės sieną su vadinamosiomis trečiosiomis šalimis, jūrų ir oro uostuose. Tuo tarpu didžiausia Europos Sąjungos plėtra įvyko 2004 m. gegužės 1 d., kuomet į Europos Sąjungą įstojo dar dešimt valstybių.

Taip pat skaitykite