Importo ir eksporto poveikis ekonomikai

Šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje vartotojai yra įpratę didžiuosiuose prekybos centruose ir mažmeninės prekybos vietose matyti produktus iš viso pasaulio. Šie iš užsienio importuojami produktai suteikia vartotojams gerokai didesnę pasirinkimo laisvę. Kadangi paprastai jie gaminami pigiau nei bet kuris vietinis atitikmuo, prekių importas padeda vartotojams lengviau valdyti savo biudžetą.

Kai į šalį importuojamų prekių kiekis yra didesnis už jos eksportuojamų prekių apimtis, gali būti iškreiptas šalies prekybos balansas ir nuvertėti jos valiuta. Šalies valiutos nuvertėjimas gali turėti didžiulį poveikį kasdieniam šalies piliečių gyvenimui, nes valiutos vertė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies ekonominius rodiklius ir jos bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šaliai labai svarbu išlaikyti tinkamą importo ir eksporto balansą. Šalies importo ir eksporto veikla gali turėti įtakos šalies BVP, jos valiutos kursui, infliacijos lygiui ir palūkanų normoms.

Poveikis bendrajam vidaus produktui (BVP)

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendras šalies ekonominės veiklos matas, parodantis šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Importas ir eksportas yra svarbūs išlaidų metodo, kuris taikomas apskaičiuojant BVP, komponentai. Kai eksportas viršija importą, grynasis eksportas yra teigiamas. Tai rodo, kad šalis turi prekybos perteklių. Kai eksportas yra mažesnis už importą, grynojo eksporto rodiklis yra neigiamas. Tai rodo, kad šalis turi prekybos deficitą.

Prekybos perteklius prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Kai eksportas yra didesnis, tai reiškia, kad šalies gamyklose ir pramonės įmonėse pagaminama daug produkcijos, ir kad dirba daugiau žmonių, kad šios gamyklos veiktų. Kai įmonė eksportuoja daug prekių, į šalį taip pat atkeliauja daugiau lėšų, o tai savo ruožtu skatina vartotojų išlaidas ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo.

Kaip importas ir eksportas veikia mus

Kai šalis importuoja prekes, iš tos šalies iškeliauja lėšos. Vietos įmonės yra importuotojai. Jos  atlieka mokėjimus užsienio subjektams arba eksportuotojams. Aukštas importo lygis rodo, kad šalies vidaus paklausa yra didelė ir kad jos ekonomika auga. Kai didžiąją dalį tokio šalies importo sudaro gamybinis turtas, kaip antai mašinos ir įranga, jai naudingiau, nes gamybinis turtas ilgainiui didina ekonomikos produktyvumą.

Sveika ekonomika galima vadinti tokią ekonomiką, kurioje auga ne tik eksportas, bet ir importas. Tai paprastai rodo ekonomikos stiprumą ir tvarų prekybos perteklių arba deficitą. Jeigu eksportas auga, o importo apimtys labai sumažėja, tai gali reikšti, kad užsienio ekonomikos būklė yra geresnė nei šalies ekonomikos būklė. Ir atvirkščiai, jei eksportas smarkiai mažėja, o importas didėja, tai gali reikšti, kad vidaus ekonomikos padėtis yra geresnė nei užsienio rinkų.

Importo ir eksporto poveikis valiutų kursams

Ryšys tarp šalies importo ir eksporto bei jos valiutos kurso yra sudėtingas, nes tarp tarptautinės prekybos ir šalies valiutos vertinimo būdo yra nuolatinis grįžtamasis ryšys. Valiutos kursas turi įtakos prekybos pertekliui arba deficitui, kuris savo ruožtu daro įtaką valiutos kursui, ir kt. Tačiau apskritai silpnesnė šalies valiuta skatina eksportą ir brangina importą. Ir atvirkščiai, stipri vidaus valiuta trukdo eksportui ir pigina importą.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad tam tikra Lietuvoje pagaminta prekė, kurios kaina Lietuvoje yra 10 EUR, bus eksportuojama į Kiniją. Tarkime, kad valiutos kursas yra 7.4 CNY / 1 EUR. Kol kas, neatsižvelgiant į siuntimo ir kitas sandorio sąnaudas, pvz., importo muito mokestį, 10 EUR vertės prekė Kinijos importuotojui kainuotų 74 CNY.

Jei euro kursas Kinijos juanio atžvilgiu sustiprėtų iki 8.1 CNY (už 1 EUR) ir darant prielaidą, kad Lietuvos eksportuotojas nedidintų prekės kainos, jo kaina Kinijos importuotojui padidėtų iki 81 CNY. Tai gali priversti Kinijos importuotoją ieškoti pigesnių analogiškų prekių kitose vietose. Taigi, euro vertės padidėjimas beveik 10 % juanio atžvilgiu sumažino Lietuvos eksportuotojo konkurencingumą Kinijos rinkoje. Tuo tarpu, jei viskas vyksta priešingai, t.y. Kinijos gamintojas eksportuoja prekę į Lietuvą ir juanis atpinga lyginant su euru, nuvertėjęs juanis euro atžvilgiu pagerina Kinijos eksportuotojo konkurencingumą Lietuvos rinkoje, nes Lietuvos vartotojai turi galimybę produktą įsigyti žemesne kaina. O kai visa tai yra padauginama iš milijonų skirtingų sandorių, valiutų kursų pokyčiai gali turėti ypatingai didelį poveikį šalies importui ir eksportui.

Poveikis infliacijai ir palūkanų normoms

Infliacija ir palūkanų normos daro įtaką prekių importui ir eksportui visų pirma dėl jų poveikio valiutos kursui. Didesnė infliacija paprastai lemia didesnes palūkanų normas. Neaišku, ar dėl to valiuta stiprėja, ar silpnėja. Tradicinė valiutų teorija teigia, kad valiuta, kurios infliacija didesnė (ir atitinkamai didesnė palūkanų norma), nuvertės valiutos, kurios infliacija mažesnė ir palūkanų norma mažesnė, atžvilgiu.

Pagal nepadengtų palūkanų normų pariteto (NPNP) teoriją dviejų šalių palūkanų normų skirtumas yra lygus tikėtinam jų valiutų kursų pokyčiui. Taigi, jei dviejų skirtingų šalių palūkanų normų skirtumas yra trys procentai, tikimasi, kad šalies, kurios palūkanų norma yra didesnė, valiuta nuvertės trimis procentais šalies, kurios palūkanų norma yra mažesnė, valiutos atžvilgiu.

Stipresnė šalies valiuta gali turėti neigiamą poveikį eksportui ir prekybos balansui. Didesnė infliacija taip pat gali turėti įtakos eksportui, nes tai turi tiesioginį poveikį gamybos sąnaudoms, pvz., darbo jėgos ir medžiagų kainai. Šios didesnės sąnaudos gali turėti didelį poveikį eksporto konkurencingumui tarptautinėje prekyboje.

Taip pat skaitykite