Plečiantis pasaulinei prekybai ir didėjant pasaulinių vertės grandinių integracijai kyla klausimų, kaip prekyba ir aplinka sąveikauja tarpusavyje. Koks yra prekybos poveikis aplinkai? Ir atvirkščiai, kaip besikeičianti gamtinė aplinka (pvz., klimato kaita) gali pakeisti prekybos modelius? Ar prekybos liberalizavimas yra naudingas ar žalingas aplinkai? Kokios yra trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės ir ar galima optimaliai derinant prekybos ir aplinkosaugos politiką pasinaudoti prekyba, kartu sumažinant aplinkosaugos sąnaudas?
Pasaulinė prekyba gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį aplinkai
Ekonomikos augimas, kurį lemia prekybos plėtra, gali turėti akivaizdų tiesioginį poveikį aplinkai, nes didėja tarša arba blogėja gamtos išteklių būklė. Be to, prekybos liberalizavimas gali lemti kai kurių šalių specializaciją taršai imliose veiklose, jei aplinkosaugos politikos griežtumas įvairiose šalyse skiriasi – tai vadinamoji „taršos rojaus“ hipotezė.
Tačiau auganti prekyba, skatindama ekonomikos augimą, vystymąsi ir socialinę gerovę, savo ruožtu gali prisidėti prie veiksmingesnio aplinkos valdymo. Dar svarbiau yra tai, kad atviros rinkos gali pagerinti galimybes naudotis naujomis technologijomis, dėl kurių vietos gamybos procesai tampa veiksmingesni, nes sumažėja energijos, vandens ir kitų aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimas.
Be to, prekybos ir investicijų liberalizavimas gali paskatinti įmones taikyti griežtesnius aplinkosaugos standartus. Šaliai vis labiau integruojantis į pasaulio ekonomiką, jos eksporto sektorius tampa labiau priklausomas nuo pagrindinių importuotojų keliamų aplinkosaugos reikalavimų. Savo ruožtu pokyčiai, reikalingi šiems reikalavimams įvykdyti, grįžta atgal tiekimo grandine, skatindami naudoti švaresnius gamybos procesus ir technologijas.
Klimato kaitos padariniai gali sutrikdyti tarptautinę prekybą
Tiesioginių klimato kaitos pasekmių prekybai gali turėti dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir kylantis jūros lygis. Tikėtina, kad tiekimo, transporto ir paskirstymo grandinių infrastruktūra taps labiau pažeidžiama dėl klimato kaitos. Jūrų laivyba, kuriai tenka apie 80 % pasaulinės prekybos apimties, gali patirti neigiamų padarinių, pvz., dėl dažnesnių uostų uždarymų esant ekstremaliems reiškiniams. Dar svarbiau yra tai, kad dėl klimato kaitos turėtų sumažėti visų gamybos veiksnių (t.y. darbo jėgos, kapitalo ir žemės) našumas, todėl galiausiai sumažės gamybos ir pasaulinės prekybos apimtys. Tuo pat metu galimas ir teigiamas ekonominis poveikis jūrų laivybai dėl tolesnio Arkties laivybos kelių atvėrimo, nors ir aplinkos būklės blogėjimo sąskaita.
Optimalus pasaulinės prekybos ir aplinkosaugos politikos derinimas
Vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis reikia veiksmingos aplinkos politikos ir institucinių sistemų. Prekybos liberalizavimo poveikis šalies gerovei priklauso nuo to, ar atitinkamoje šalyje vykdoma tinkama aplinkosaugos politika (pvz., teisingai nustatomos išeikvojamų aplinkos išteklių kainos). Griežta aplinkosaugos politika yra suderinama su atviros prekybos režimu, nes ji sukuria rinkas aplinkosaugos prekėms, eksportuojamoms į šalis, kurios laikosi aplinkosaugos reikalavimų.
Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje šalys ėmėsi įvairių su aplinka susijusių veiksmų, įskaitant derybas dėl tarifų mažinimo aplinkosaugos prekėms ir paslaugoms, siekį aiškiau apibrėžti galiojančių PPO taisyklių ir konkrečių prekybos įsipareigojimų pagal daugiašalius aplinkosaugos susitarimus santykį bei siekti žuvininkystės subsidijų drausmės. Tokiu būdu PPO kuria daugiašalę tarptautinės prekybos sistemą.
Aplinkosaugos nuostatų įtraukimas į dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus taip pat padėjo suderinti išsivysčiusių ir besiformuojančių šalių aplinkosaugos taisykles. Labiau išsivysčiusios ekonomikos gali suteikti išteklių instituciniams gebėjimams stiprinti ir paskatinti mažiau išsivysčiusias partneres griežtinti aplinkosaugos taisykles.
