Norvegija yra labai svarbi prekybos partnerė Lietuvai, todėl Lietuvoje įsikūrusioms prekybos įmonėms nuolat tenka teikti ir pildyti eksporto deklaracijas į Norvegiją. Eksporto procedūra yra privaloma prekėms, kurios iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gabenamos į trečiąsias šalis. Tai reiškia, kad eksportuojant prekes iš Lietuvos į Norvegiją, kontroliuojančiai muitinės įstaigai privaloma pateikti eksporto dokumentų rinkinį, kitaip dar vadinamą eksporto deklaracija.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 41 straipsniu, iš Lietuvos į Norvegiją eksportuojamoms prekėms gali būti taikomas 0 % PVM tarifas, jei prekės yra išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos ir už tokių prekių išgabenimą yra atsakingas pardavėjas, t.y. jas išgabena pats pardavėjas, arba pardavėjo užsakymu kitas asmuo. Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad tokį 0 % PVM tarifą iš Lietuvos į Norvegiją tiekiamoms prekėms galima taikyti tik išgabenant prekes iš ES teritorijos ir turint tokį išgabenimą pagrindžiančius dokumentus, nepaisant to, kur buvo pradėta eksporto procedūra, t.y. Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo tarpu, jei prekės iš Europos Sąjungos teritorijos yra išgabenamos asmeniniame keleivio bagaže, 0 % PVM tarifas yra taikomas PVMĮ 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 0 % PVM tarifo taikymas iš Europos Sąjungos teritorijos eksportuojamoms prekėms nėra siejamas su tuo, kas muitinei pateiktoje eksporto deklaracijoje yra nurodytas kaip prekių eksportuotojas, taip pat nėra siejamas ir su tuo, kas trečiojoje šalyje yra tiekiamų prekių importuotojas, su tuo, ar prekių importuotojas ir jų gavėjas, nurodytas eksporto deklaracijoje, yra tas pats asmuo. Be to, nulinio PVM tarifo taikymas nėra siejamas su tuo, ar tiekiamas prekes trečiojoje šalyje importuojantis ar gaunantis asmuo (jei gavėjas nesutampa su importuotoju) yra tas pats asmuo, kuris prekes įsigijo iš tiekėjo. Ir galiausiai nėra siejamas su tuo, ar prekes gaunantis asmuo yra įsikūręs toje šalyje, į kurią prekės yra gabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos.

Kalbant apie eksportuojamoms prekėms taikomą muito mokestį, svarbu tai, kad Norvegija priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE). Tai reiškia, kad yra taikomi Europos Sąjungos ir Norvegijos sudaryti laisvosios prekybos susitarimai, pagal kuriuos Europos Sąjungoje pagamintoms prekėms muito mokesčiai netaikomi. Tačiau kaip įrodymą, kad į Norvegiją eksportuojamos prekės yra pagamintos Europos Sąjungoje, Norvegijos muitinei reikia pateikti ir EUR.1 sertifikatą, kurį eksportuotojui išduoda Lietuvos muitinė, pateikus prekių kilmę įrodančius dokumentus. Taigi, tai, ar muito tarifai bus, ar nebus taikomi eksportuojamoms prekėms, priklauso nuo konkrečių eksportuojamų prekių, todėl būtina naudotis tarifų duomenų baze.

Kadangi eksporto deklaraciją sudaro skirtingų eksporto dokumentų rinkinys, prekes iš Lietuvos į Norvegiją eksportuojančioms įmonėms ar asmenims tenka užpildyti ir pateikti daug dokumentų, tokių kaip bendrasis administracinis dokumentas (BAD), prekių transportavimo važtaraščiai ir kiti prekių eksportui reikalingi dokumentai. Visiems šiems dokumentams tinkamai užpildyti yra reikalingi tokie duomenys kaip prekių eksportuotojo EORI kodas, importuotojo rekvizitai, pardavimo sąskaita faktūra, prekių bruto ir neto svoris, prekių vertė, paskirties muitinės įstaiga, prekių kilmės šalis, eksportuojamų pakuočių tipas ir jų skaičius, išsamus prekių aprašymas (kartu pateikiant ir KN kodą), pristatymo sąlygos („Incoterms“) ir kt. Dėl didelės dokumentų apimties ir sudėtingo dokumentų pildymo, kai reikia pateikti daug reikalaujamų duomenų, eksporto deklaracijos į Norvegiją pildymas dažnai patikimas muitinės tarpininkams. Šios srities specialistų teikiamos paslaugos palengvina eksporto veiklą, nes užpildomi ir pateikiami visi reikalaujami eksporto procedūrai skirti dokumentai.

Norvegija jau ne vienerius metus yra iš Lietuvos emigruojančių tautiečių pamėgta šalis, tačiau nemaža dalis žmonių anksčiau ar vėliau nusprendžia grįžti iš emigracijos, todėl tenka spręsti ir asmeninio turto įvežimo į Lietuvą klausimus. Neretai tarp su savimi įvežamo asmeninio turto būna ir lengvieji automobiliai. Tokiais atvejais svarbia užduotimi tampa iš Norvegijos importuojamų automobilių išmuitinimas, kad būtų galima savo transporto priemonę registruoti Lietuvoje. Žinoma, automobilių importas iš Norvegijos į Lietuvą vyksta ne tik tada, kai svetur emigravę tautiečiai grįžta į Lietuvą. Todėl apie automobilių importo iš Norvegijos procesą ir pagrindinius jo aspektus naudinga žinoti daugeliui.

Prekių importui iš Norvegijos į Lietuvą yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonėms, kurios įvežamos į Lietuvą iš Norvegijos, taikomos muitinės kontrolės ir muitinio tikrinimo procedūros. Todėl automobilį iš Norvegijos importuojant į Lietuvą reikia mokėti PVM mokestį ir pateikti muitinės importo deklaracijas.

Kai automobilis iš trečiosios šalies (šiuo atveju kalbame apie Norvegiją) yra importuojamas į Europos Sąjungos valstybę narę, jį importuojantis asmuo turi turėti ir ekonominių operacijų vykdytojo kodą – EORI kodą (šis kodas yra pripažįstamas visų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės įstaigose). Vykdant automobilių importą iš Norvegijos ne mažiau svarbu žinoti ir tai, kokie muitai bei mokesčiai bus taikomi ir kokius dokumentus gali reikėti pateikti muitinei.

Kai iš Norvegijos išregistruotas automobilis įvežamas į Lietuvą, ketinant jį registruoti Lietuvoje, tai turi būti deklaruojama muitinei pateikiant bendrąjį administracinį dokumentą (BAD). Taip pat būtina pabrėžti, jog kartu su muitinės deklaracija būtina pateikti ir visus transporto priemonės įsigijimą patvirtinančius dokumentus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą) transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentą su išregistravimo žyma arba kitą lygiavertį dokumentą. Be to, muitinei turi būti pateiktas transporto priemonę naudojančio fizinio asmens pasas. Importuojant lengvąjį automobilį iš Norvegijos į Lietuvą, taikomas 10 % importo muitas ir 21 % PVM.

Tačiau, jei asmuo gyveno Norvegijoje ir ketina sugrįžti gyventi į Lietuvą, kartu parsivežant su savimi  Norvegijoje įsigytą ir registruotą lengvąjį automobilį, importo muitas ir PVM mokestis gali būti netaikomi.

Kai asmuo Norvegijoje gyveno ne trumpiau kaip 12 mėn., o automobilis buvo įsigytas ne mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo į Lietuvą, ir muitinei pateikiami atitinkami patvirtinamieji dokumentai, tokie kaip gyvenamosios vietos Norvegijoje deklaracija, dokumentai apie mokėtus mokesčius, darbo sutartis ir kt., o taip pat dokumentai, kurie įrodo, kad asmuo į Lietuvą grįžta gyventi nuolat (pvz., nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimo dokumentai, būsto nuomos sutartis, gyvenamosios vietos deklaracija ir kt.), automobilį išleidžiant į laisvą apyvartą muito mokestis ir PVM nėra taikomi. Tačiau nemokėti importo muitų ir PVM galima tik tuo atveju, jei tai deklaruojama muitinei, pateikiant visus būtinus dokumentus.

Tačiau jei asmuo Norvegijoje gyveno trumpiau kaip 12 mėn. ir automobilis Norvegijoje buvo įsigytas mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo iš Norvegijos į Lietuvą, arba asmuo tiesiog negali muitinei pateikti prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad jis Norvegijoje gyveno ilgiau kaip 12 mėn. ir savo transporto priemonę įsigijo ne mažiau kaip prieš 6 mėn., ir dokumentų, patvirtinančių, kad jis grįžta į Lietuvą gyventi nuolat, iš Norvegijos importuotas automobilis į laisvą apyvartą gali būti išleistas tik pritaikius 10 % muito mokestį ir 21 % PVM.

Kadangi importuojant automobilius iš Norvegijos į Lietuvą vartotojų atvejai gali skirtis, siekiant išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų naudinga kreiptis į muitinės tarpininkus ir pasinaudoti jų profesionaliomis iš trečiųjų šalių įvežamų automobilių išmuitinimo paslaugomis.