Kadangi nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė (JK) tapo trečiąja šalimi, Europos Sąjungos taisyklės, kurios yra taikomos tarpvalstybiniam prekių tiekimui ir gabenimui iš vienos ES valstybės narės į kitą, nebėra taikomos santykiams tarp JK ir valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos bei Jungtinės Karalystės.

Prekių tiekimui ir gabenimui tarp Europos Sąjungos šalių ir Anglijos yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Tai reiškia, kad automobiliai, kurie yra įvežami į Europos Sąjungos PVM taikymo teritoriją iš Anglijos (tas pats taikytina ir prekių išvežimui iš tos teritorijos išsiuntimui arba išgabenimui į JK) yra prižiūrimi muitinės ir jiems gali būti taikomas muitinis tikrinimas.

Dėl šios priežasties importuojant automobilius iš Anglijos į Europos Sąjungą reikia mokėti PVM, kurio tarifas sutampa su tarifu, taikomu tų pačių prekių tiekimui Europos Sąjungoje. Taip pat yra būtina paruošti ir muitinės importo deklaracijas.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. norint importuoti automobilius (tai taikoma ir kitoms prekėms) iš Anglijos į Lietuvą yra būtina turėti ir ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą). Neturint EORI kodo automobilius importuojančiai šaliai gali gerokai padidėti automobilių transportavimo kaštai ir jų užlaikymas. Taigi, vykdant sandorius su Anglija, Lietuvoje įsisteigusiems asmenims, privalu atlikti ir visus muitinės formalumus. Lietuvoje EORI kodą išduoda Lietuvos Respublikos muitinė. Taip pat svarbu pažymėti, kad Anglijoje suteikiami EORI kodai Europos Sąjungoje jau nebegalioja, todėl tos įmonės, kurios yra įsisteigusios Anglijoje ir pageidauja automobilius importuoti į Lietuvą, taip pat turi gauti ES EORI kodą arba tam tikrais atvejais gali nuspręsti paskirti Bendrijos atstovą muitinėje.

Kai vykdomas automobilių importas iš Anglijos į Lietuvą, visuomet yra reikalingas automobilių išmuitinimas iš trečiųjų šalių dėl galimybės importuotus automobilius registruoti Lietuvoje. Importo deklaracijoje importuojami automobiliai turi būti aprašyti taip, kad muitinei pakaktų duomenų, reikalingų jiems iš karto identifikuoti ir klasifikuoti pagal KN bei nustatytiems importo muitams ir mokesčiams apskaičiuoti.

Kai yra vykdoma kelių transporto priemonės importo procedūra, turi būti pateikti tikslūs duomenys apie transporto priemonę, įskaitant markę, modelį, modifikaciją, spalvą, gamybos metus, kėbulo numerį, degalų rūšį, variklio cilindrų tūrį ir galingumą. Tuo tarpu, jei yra deklaruojamos nepilnai sukomplektuotos, autoįvykio metu apgadintos ar dėl kitų priežasčių pažeistos transporto priemonės, būtina aprašyti ir esamus apgadinimus bei trūkstamas detales. Jeigu importuojamos naudotos transporto priemonės, reikia nurodyti, kad jos yra naudotos. Visi šie duomenys yra reikalingi Muitinės departamento aprobuotų transporto priemonių kainų taikymui, t.y. kontrolės ir muitinio įvertinimo tikslams, todėl labai svarbu, kad kiekviena iš Anglijos importuojama transporto priemonė būtų tiksliai identifikuota.

Kai į Lietuvą yra importuojama naudota transporto priemonė, muitinėje ji yra identifikuojama atsižvelgiant į tokios transporto priemonės registracijos ir pirkimo-pardavimo dokumentus bei apžiūrint transporto priemonę. Be to, asmuo, kuris iš Anglijos į Lietuvą importuoja automobilius, papildomai gali pateikti ir daugiau informacijos, pvz., automobilio gamintojo įgalioto atstovo surašytus dokumentus arba automobilio vertinimo dokumentus, kurie buvo suformuoti naudojantis remonto kaštų apskaičiavimo platformomis, kuriose automobilis yra identifikuojamas pagal jo VIN (identifikavimo numerį). Tačiau kartais importuojamos transporto priemonės identifikuoti minėtomis priemonėmis nepavyksta, todėl tuomet tenka pasitelkti ir VIN dekoderius.

Pažymėtina, kad naudotų transporto priemonių muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą. Tai reiškia, kad automobilį iš Anglijos importuojantis asmuo turi deklaruoti visą už jį sumokėtą ar mokėtiną sumą, įskaitant automobilio gabenimo iki į įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su gabenimu susijusias išlaidas. Sandorio vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į automobilio pirkimą-pardavimo sutartį, mokėjimo dokumentus, sąskaitas faktūras ir kt. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė, kuri iš Anglijos importuojama į Lietuvą, buvo įsigyta aukcione, muitinei turi būti pateikti visi pirkimo aukcione dokumentai (juose būna nurodyta automobilio įsigijimo kaina, aukciono taikyti mokesčiai ir kiti duomenys).

Naudotų transporto priemonių importo kainos apskaičiuojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintame Naudotų transporto priemonių kainų žinyne nurodytomis atitinkamų transporto priemonių rinkos kainomis, taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą. Taigi, automobilio importo muito suma eurais apskaičiuojama importuojamo automobilio apmokestinamąją vertę dauginant iš Europos Sąjungos muitų teisės aktų nustatyto importo muito tarifo, kuris taikomas atitinkamai transporto priemonei. Tuo tarpu PVM suma eurais yra apskaičiuojama atitinkamos importuojamos transporto priemonės PVM apmokestinamąją vertę dauginant iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyto PVM tarifo.

Importuojamos transporto priemonės muitinio tikrinimo metu deklaranto gali būti prašoma patikslinti tam tikrus duomenis ir (arba) pateikti papildomus dokumentus. O jei tokių papildomų duomenų pagalba vis dar nepavyksta išsklaidyti abejonių, muitinio įvertinimo metodo gali būti nuspręsta netaikyti. Tuomet deklarantui gali būti pateikiami muitinės turimi duomenys kito muitinio įvertinimo metodo taikymui ir duomenys, kurių reikia norint apskaičiuoti galinčiai atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantijai. Kai automobilį į Lietuvą norintis importuoti asmuo pateikia nustatyto dydžio garantiją, transporto priemonė išleidžiama į laisvą apyvartą.

Pažymėtina, kad fizinis asmuo, kuris persikelia gyventi iš Anglijos į Lietuvą, gali nemokėdamas importo muitų ir PVM mokesčio į Lietuvą įvežti savo asmeninį turtą, įskaitant ir nekomercinius lengvuosius automobilius bei motociklus, tačiau labai svarbu, kad visa tai būtų deklaruota muitinei, pateikiant visus būtinus atitiktį teisės aktams įrodančius dokumentus.

Taigi, kadangi transporto priemonių importui yra taikomi skirtingi muito tarifo dydžiai, ypatingai svarbu, kad importuojamai transporto priemonei būtų priskirtas teisingas kodas ir būtų išvengta mokesčių permokėjimo. Tokiais atvejais patogiausia kreiptis į muitinės tarpininkus, kurie sklandžiai ir profesionaliai pasirūpina automobilių išmuitinimu iš trečiųjų šalių, kad juos būtų galima registruoti Lietuvoje.

Užsiimti prekių importo veikla yra gerokai sudėtingiau nei surinkti telefono numerį, pateikti užsakymą ir laukti, kol prekės bus pristatytos. Prieš pateikdami pirmąjį importo užsakymą, turite daug ką apsvarstyti. Todėl parengėme naudingų patarimų sąrašą, kuris turėtų padėti jums lengviau apsispręsti, ar žemesnės kainos ir geresni produktai iš užsienio iš tikrųjų galėtų būti gera idėja, kaip jums galbūt pasirodė iš pirmo žvilgsnio.

Ar Lietuvoje yra rinka prekėms, kurias norite importuoti?

Pirmiausia turėtumėte išanalizuoti Lietuvos rinką ir išsiaiškinti, ar jūsų norimoms importuoti prekėms galėtų būti pakankama paklausa.

Importas perpardavimui

Prieš pradėdami importuoti prekes perpardavimui Lietuvoje, turite įsitikinti, kad rinkoje yra pakankama paklausa. Nustatykite potencialius tikslinius klientus ir atlikite apklausą, kad išsiaiškintumėte, ar importas galėtų būti pelningas. Jei paklausa yra nedidelė, gali nutikti taip, kad turėsite daugybę prekių, kurių negalėsite parduoti, todėl sudarytas sandoris taps nuostolingas.

Importas gamybai

Jei planuojate gaminti naują produktą, turite patikrinti, ar galutinio produkto paklausa yra pakankama, kad būtų galima importuoti dalį reikalingų atsargų. Jei planuojate importuoti medžiagas, o ne naudotis vietos tiekėjų paslaugomis jau gaminamiems produktams, būtų protinga patikrinti, ar dabartinis paklausos lygis gali išlikti toks pat arba padidėti. Jei paklausa sumažės, gali būti, kad per daug apyvartinių lėšų bus sunaudota importuotoms atsargoms, kurios stovės sandėlio lentynoje.

Taip pat turėsite atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti, kokius produktus parduoda jūsų konkurentai. Pravartu turėti produktų pavadinimų, specifikacijų ir mažmeninių kainų sąrašą, kad įsitikintumėte, jog jūsų importuojami produktai turi konkurencinį pranašumą arba unikalų pardavimo aspektą, kuriuo jie skiriasi nuo jūsų konkurentų parduodamų produktų.

Ar tokių prekių importas yra leidžiamas į Lietuvą?

Prieš skirdami laiko, pastangų ar pinigų tolesniems tyrimams, turėtumėte įsitikinti, kad jums leidžiama importuoti prekes, kurias planuojate įvežti į Lietuvą. Gali būti įvairių apribojimų, taikomų prekėms, kurias norite importuoti. Tai gali būti įvairūs apribojimai – nuo visiškų draudimų, taikomų tokiems dalykams kaip cheminės medžiagos ar vaistai, iki apribojimų konkretiems produktams ar daiktams iš konkrečių šalių. Norint importuoti kai kuriuos produktus, jums gali prireikti Lietuvos Respublikos muitinės ar kitų institucijų išduodamų leidimų.

Importo išlaidos

Prieš pateikdami užsakymą užsienio įmonei, turite išsiaiškinti visas išlaidas ir mokesčius, kuriuos reikės sumokėti. Tarp tokių išlaidų paprastai būna ir:

• Transporto ir draudimo išlaidos (priklausomai nuo prekybos sąlygų, dėl kurių deratės);
• Importo muitai;
• Importo PVM;
• Sandėliavimas;
• Mokesčiai už paslaugas, pvz., muitinės tarpininkų ar ekspeditorių paslaugas.

Norint sužinoti, kiek reikės sumokėti muito mokesčių, reikėtų atsižvelgti į prekės pobūdį ir klasifikavimą. Taip pat reikia žinoti ir prekių kilmės šalį bei prekės vertę (be siuntimo).

Ar prekių importas iš tikrųjų bus pelningas?

Kai turėsite numatomą galutinę prekės iškrovimo kainą, galėsite patikrinti, ar importas jūsų verslui bus pelningas. Yra daug papildomų mokesčių, kuriuos turėsite sumokėti be užsienyje esančioje gamykloje gaminamo vieneto kainos, ir jie gali būti labai dideli. Įvertinę visas šias išlaidas, turėtumėte nustatyti skaičiais pagrįstą investicinę grąžą. Pravartu kreiptis į buhalterį, verslo konsultantą arba muitinės tarpininką, kad jis peržiūrėtų jūsų skaičiavimus ir patvirtintų, jog atsižvelgėte į visas galimas išlaidas.

Ar galite sau leisti importuoti?

Svarbu įsitikinti, kad galite sau leisti padengti importo išlaidas. Importui reikia daug grynųjų pinigų dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, kad, atsižvelgiant į dideles siuntimo ar transportavimo išlaidas, ekonomiškai naudingiau pateikti kelis didesnius užsakymus, o ne kelis mažesnius užsakymus – taigi importo užsakymai dažnai būna dideli ir dėl to tampa brangūs.

Antroji priežastis yra ta, kad importuojant naudojamos apyvartinės lėšos. Įmonė, iš kurios perkate, paprašys sumokėti iš anksto arba paprašys akredityvo ar kitos mokėjimo garantijos iš jūsų banko. Tai reiškia, kad per laikotarpį nuo užsakymo pateikimo iki apmokėjimo už jį, kuris kai kurių užsakymų atveju gali trukti kelis mėnesius, negalėsite naudotis pinigais ir negalėsite jų panaudoti savo verslui.

Taigi, vertėtų iš anksto atlikti pinigų srautų prognozę, kad įsitikintumėte, jog vis dar galėsite sau leisti veiksmingai vykdyti savo verslą, kol dalis jūsų pinigų bus susieti su importo užsakymais.

Importo rizika

Importuojant kyla daugiau rizikų nei perkant Lietuvoje, todėl, norėdami jas veiksmingai valdyti, turite apie jas žinoti. Tai apima toliau išvardytus su kokybe ir pristatymu susijusius klausimus:

• Atstumas tarp jūsų ir tiekėjo gali būti didelis. Tai reiškia, kad jums sunkiau patikrinti ar spręsti tokius klausimus kaip prekių kokybės kontrolė.
• Pristatymo atstumas yra didesnis, o pristatymo laikas ilgesnis, todėl sunkiau grąžinti prekes.
• Dėl pristatymo laiko gali tekti priimti prastesnės kokybės prekes vien dėl to, kad laiku negalėsite įsigyti tinkamos kokybės pakaitinio gaminio, jei tiekėjas jus nuvils.

Turite ieškoti patikimų tiekėjų ir užsakymus teikti tik tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina apsaugą nuo atvejų, kuomet prekės nepristatomos, ir numato baudas už pavėluotą pristatymą arba pristatytas netinkamos kokybės prekes. Taip pat verta turėti alternatyvių tiekėjų, kad prireikus turėtumėte atsarginį variantą.

Valiutų kursų svyravimai

Valiutų kursų svyravimai yra dar viena galima rizika, su kuria galite susidurti kaip importuotojas. Tikriausiai perkate prekes, kurių kaina nurodyta užsienio valiuta, todėl valiutų kursų svyravimai gali turėti įtakos galutinei sumai, kurią galiausiai sumokėsite eurais. Kursas gali keistis jūsų naudai arba nenaudai. Tačiau, yra keletas priemonių, kaip galėtumėte tai išspręsti, pvz., galite perduoti riziką tiekėjui ir paprašyti, kad jis kainą pateiktų eurais, taip pat galite atlikti išankstinius valiutos keitimo sandorius, kad apsisaugotumėte nuo valiutos kurso svyravimų arba prie savo maržos pridėti valiutos kurso riziką ir prisiimti ją patys.

Patikimo užsienio tiekėjo pasirinkimas

Pigiausias tiekėjas nebūtinai yra geriausias importuojamų prekių tiekėjas. Kur kas svarbiau rasti patikimą tiekėją. Jūsų pasirinktas tiekėjas prekes turi pristatyti laiku, pristatomos prekės turi būti būtent tokios, kokias užsakote, jų kokybė turi atitikti jūsų lūkesčius, be to, tiekėjas turi jus informuoti, jei kyla nesklandumų ar numatoma, kad prekės vėluos.

Vertėtų atlikti ir įmonės kreditingumo patikrinimą ir, jei turite tokią galimybę, skirti laiko ir lėšų, kad fiziškai apsilankytumėte užsienio šalies įmonėje ir apžiūrėtumėte jos patalpas, gamyklą ir produkcijos kokybę. Jei negalite susitarti dėl apsilankymo vietoje, prieš pateikdami užsakymą bent jau reikalaukite pateikti prekių pavyzdžių.

Bendravimas su užsienio tiekėjais

Bendraujant su užsienio šalies tiekėjais dažnai tenka gerokai pastudijuoti įvairias sritis. Gali būti, kad turėsite reikalų su žmonėmis, kurie nekalba ta pačia kalba kaip jūs ir kurių kultūra bei vertybės skiriasi nuo jūsų. Nesusipratimų ir nesusikalbėjimo tikimybė yra daug didesnė nei bendraujant su Lietuvoje veikiančiais tiekėjais. Taigi, sužinokite viską, ką galite, apie verslą šalyje, iš kurios planuojate importuoti.

Pristatymo sąlygos ir muitinės reikalavimai

Prieš patvirtindami importo užsakymą, turėsite suprasti importuotojų ir eksportuotojų naudojamas Tarptautinių prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce, ICC) skelbiamas ir atnaujinamas tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygas „Incoterms“ ir įsitikinti, kad abi šalys vienodai supranta šias sąlygas.

Perprasti tokius terminus kaip EXW (Ex-Works; iš įmonės), DPU (Delivered at Place Unloaded; pristatyta į iškrovimo vietą), FCA (Free Carrier; pristatyta vežėjui į pirkėjo nurodytą vietą), CIF (Cost, Insurance and Freight; kaina, draudimas ir frachtas) ir kt. nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Jei planuojate pradėti importuoti, turite žinoti ir keletą muitinės reikalavimų. Pravartu, kad ekspeditorius arba muitinės tarpininkas padėtų jums užpildyti ir parengti importo procedūrai reikalingus dokumentus, tokius kaip BAD (Bendrasis administracinis dokumentas), DV1 (Vertės deklaracija), Garantinis polisas mokesčių atidėjimui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad importuojant transporto priemones taikomi skirti muito tarifo dydžiai – nuo 0 % iki 22 %, todėl siekiant nepermokėti tampa labai svarbu kiekvienai importuojamai prekei parinkti teisingą prekės kodą.

Kadangi muitinėje šie dokumentai už jus nebus pildomi, kiekvienas importuotojas turi pats tvarkyti importo procedūrai reikalingus dokumentus arba naudotis muitinės tarpininko paslaugomis.

Norvegija jau ne vienerius metus yra iš Lietuvos emigruojančių tautiečių pamėgta šalis, tačiau nemaža dalis žmonių anksčiau ar vėliau nusprendžia grįžti iš emigracijos, todėl tenka spręsti ir asmeninio turto įvežimo į Lietuvą klausimus. Neretai tarp su savimi įvežamo asmeninio turto būna ir lengvieji automobiliai. Tokiais atvejais svarbia užduotimi tampa iš Norvegijos importuojamų automobilių išmuitinimas, kad būtų galima savo transporto priemonę registruoti Lietuvoje. Žinoma, automobilių importas iš Norvegijos į Lietuvą vyksta ne tik tada, kai svetur emigravę tautiečiai grįžta į Lietuvą. Todėl apie automobilių importo iš Norvegijos procesą ir pagrindinius jo aspektus naudinga žinoti daugeliui.

Prekių importui iš Norvegijos į Lietuvą yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonėms, kurios įvežamos į Lietuvą iš Norvegijos, taikomos muitinės kontrolės ir muitinio tikrinimo procedūros. Todėl automobilį iš Norvegijos importuojant į Lietuvą reikia mokėti PVM mokestį ir pateikti muitinės importo deklaracijas.

Kai automobilis iš trečiosios šalies (šiuo atveju kalbame apie Norvegiją) yra importuojamas į Europos Sąjungos valstybę narę, jį importuojantis asmuo turi turėti ir ekonominių operacijų vykdytojo kodą – EORI kodą (šis kodas yra pripažįstamas visų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės įstaigose). Vykdant automobilių importą iš Norvegijos ne mažiau svarbu žinoti ir tai, kokie muitai bei mokesčiai bus taikomi ir kokius dokumentus gali reikėti pateikti muitinei.

Kai iš Norvegijos išregistruotas automobilis įvežamas į Lietuvą, ketinant jį registruoti Lietuvoje, tai turi būti deklaruojama muitinei pateikiant bendrąjį administracinį dokumentą (BAD). Taip pat būtina pabrėžti, jog kartu su muitinės deklaracija būtina pateikti ir visus transporto priemonės įsigijimą patvirtinančius dokumentus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą) transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentą su išregistravimo žyma arba kitą lygiavertį dokumentą. Be to, muitinei turi būti pateiktas transporto priemonę naudojančio fizinio asmens pasas. Importuojant lengvąjį automobilį iš Norvegijos į Lietuvą, taikomas 10 % importo muitas ir 21 % PVM.

Tačiau, jei asmuo gyveno Norvegijoje ir ketina sugrįžti gyventi į Lietuvą, kartu parsivežant su savimi  Norvegijoje įsigytą ir registruotą lengvąjį automobilį, importo muitas ir PVM mokestis gali būti netaikomi.

Kai asmuo Norvegijoje gyveno ne trumpiau kaip 12 mėn., o automobilis buvo įsigytas ne mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo į Lietuvą, ir muitinei pateikiami atitinkami patvirtinamieji dokumentai, tokie kaip gyvenamosios vietos Norvegijoje deklaracija, dokumentai apie mokėtus mokesčius, darbo sutartis ir kt., o taip pat dokumentai, kurie įrodo, kad asmuo į Lietuvą grįžta gyventi nuolat (pvz., nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimo dokumentai, būsto nuomos sutartis, gyvenamosios vietos deklaracija ir kt.), automobilį išleidžiant į laisvą apyvartą muito mokestis ir PVM nėra taikomi. Tačiau nemokėti importo muitų ir PVM galima tik tuo atveju, jei tai deklaruojama muitinei, pateikiant visus būtinus dokumentus.

Tačiau jei asmuo Norvegijoje gyveno trumpiau kaip 12 mėn. ir automobilis Norvegijoje buvo įsigytas mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo iš Norvegijos į Lietuvą, arba asmuo tiesiog negali muitinei pateikti prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad jis Norvegijoje gyveno ilgiau kaip 12 mėn. ir savo transporto priemonę įsigijo ne mažiau kaip prieš 6 mėn., ir dokumentų, patvirtinančių, kad jis grįžta į Lietuvą gyventi nuolat, iš Norvegijos importuotas automobilis į laisvą apyvartą gali būti išleistas tik pritaikius 10 % muito mokestį ir 21 % PVM.

Kadangi importuojant automobilius iš Norvegijos į Lietuvą vartotojų atvejai gali skirtis, siekiant išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų naudinga kreiptis į muitinės tarpininkus ir pasinaudoti jų profesionaliomis iš trečiųjų šalių įvežamų automobilių išmuitinimo paslaugomis.

Pastaraisiais metais automobilių pramonėje įvyko nemažai reikšminių pokyčių: besiformuojančiose rinkose augo naujų gamintojų gamybos apimtys, o tradiciniai automobilių gamintojai susidūrė su struktūrinėmis problemomis dėl mažėjančių pardavimų vidaus rinkoje ir susidariusių perteklinių pajėgumų.

Motorinių transporto priemonių pramonėje ir toliau dominuoja keli pasaulinės rinkos dalyviai, kurie dėl perėmimų, bendrų įmonių, aljansų ir kitų bendradarbiavimo formų yra įsitvirtinę daugelyje žemynų. Automobilių pramonė dažnai laikoma naujų pramonės organizavimo metodų pradininke. Ji yra viena iš pirmaujančių pasaulinių vertės grandinių atstovių, aprūpinanti tarpinėmis žaliavomis iš viso pasaulio ir laiku tiekianti jas automobilių surinkimui.

Nors automobilių gamyba geografiškai diversifikuota, Europos automobilių pramonė sutelkta kelių grupių rankose, tarp kurių yra „Volkswagen“, „BMW“, „Daimler“, „PAS“, „Fiat Chrysler“ ir „Renault“. Taip pat reikėtų pažymėti, kad užjūrio automobilių gamintojai nemažai automobilių gamina bendroje Europos rinkoje, kaip antai „General Motors“ Vokietijoje ir Austrijoje, „Ford“ Ispanijoje arba „Hyundai“ Čekijoje.

Svarbu pažymėti, kad toliau pateikiami statistiniai duomenys yra susiję su automobilių importu ir eksportu tarp nacionalinių teritorijų, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso gamyklos, kuriose šie automobiliai gaminami.

ES yra didžiausia pasaulyje automobilių eksportuotoja, o pramonės orientaciją į eksportą rodo didėjantis prekybos perteklius, kuris 2020 m. pasiekė 70 mlrd. eurų (tuo pat metu ES visų prekių perteklius siekė 218 mlrd. eurų). Didėjantį automobilių eksportą į įsitvirtinusias ir besiformuojančias rinkas galima laikyti Europos automobilių gamintojų atsaku į mažėjančios vidaus paklausos problemą.

2020 m. Jungtinės Karalystės (23,2 % viso eksporto) ir JAV (19,3 %) buvo pagrindinės ES automobilių eksporto kryptys, o Kinija (15,0 %) – trečia pagal dydį. Įdomu pažymėti, kad 2002– 2020 m. Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms tenkanti ES eksporto dalis sumažėjo atitinkamai 11,2 ir 10,2 procentinio punkto, o Kinijai tenkanti ES eksporto dalis  padidėjo 14,7 procentinio punkto.

2020 m. daugiau nei trys ketvirtadaliai ES automobilių buvo importuojami iš penkių šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų (20,4 % viso importo), Jungtinės Karalystės (17,9 %), Japonijos (15,7 %), Turkijos (12,3 %) ir Pietų Korėjos (10,7 %). Įdomu pastebėti, kad ES automobilių importo iš Japonijos (-16,1 %) ir Jungtinės Karalystės (-16,9 %) dalis sparčiai mažėjo. Šie pokyčiai yra susiję su Japonijos gamybos bazių steigimusi ES valstybėse narėse bei su Turkijos (+8,8 proc. punkto), Jungtinių Amerikos Valstijų (+7,4 proc. p.) ir Meksikos (+6,6 proc. p.) importo dalies augimu.

2020 m. Vokietija buvo didžiausia automobilių eksportuotoja tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Beveik trys penktadaliai (57,3 %) visų iš ES eksportuotų automobilių buvo kilę iš Vokietijos, gerokai lenkiančios Belgiją (7,7 %), Slovakiją (6,7 %), Ispaniją (5,6 %) ir Italiją (5,1 %). Nė viena iš likusių ES valstybių narių nesudarė daugiau kaip 5,0 % eksporto, įskaitant ir Lietuvą (0,2 %). Kinija buvo pagrindinė iš Vokietijos eksportuojamų automobilių rinka, o Vokietija didžiajai daugumai valstybių narių buvo didžiausia eksporto partnere.

2020 m. Vokietija taip pat buvo didžiausia automobilių importuotoja tarp ES valstybių narių; jai teko 29,9 % automobilių importo iš ne ES šalių, po jos sekė Belgija (23,8 %). Didžiausia Vokietijos importo dalis buvo iš Ispanijos, o Vokietija buvo pagrindinė Belgijos ir kelių kitų valstybių narių importo kilmės šalis. Tuo tarpu Lietuvai teko 0,2 % automobilių importo iš ES nepriklausančių šalių, o Lietuva automobilius daugiausia importavo iš Lenkijos.

Europos Sąjunga (ES) užima itin svarbią vietą pasaulinėje prekyboje. Europos Sąjungos prekybos režimo atvirumas lėmė, kad šiandien ES yra didžiausia pasaulinės prekybos rinkos dalyvė ir išlieka verslui tinkamu regionu.

ES užėmė tvirtą poziciją, nes pasaulinėje arenoje veikė išvien, o ne vadovaudamasi atskiromis prekybos strategijomis. Europa tapo glaudžiai integruota į pasaulio rinkas. Dėl patogaus šiuolaikinio transporto ir ryšių dabar lengviau gaminti, pirkti ir parduoti prekes visame pasaulyje, o tai suteikia bet kokio dydžio Europos bendrovėms galimybę prekiauti už Europos ribų.

Be to, svarbu pabrėžti, kad darbuotojai taip pat dažnai teikia savo paslaugas įvairiose šalyse, priklausydami tarptautinei įmonei arba sudarydami specialias paslaugų teikimo sutartis. Kadangi investuotojai klesti stabilioje, patikimoje ir nuspėjamoje aplinkoje, jie siekia, kad būtų pašalintos investavimo kliūtys, o investicijos būtų apsaugotos.

Kiekvieną dieną Europos Sąjungoje eksportuojama ir importuojama prekių už šimtus milijonų eurų. Europa yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja. Ji taip pat yra didžiausia eksporto rinka maždaug 80 šalių. Europos Sąjungos valstybės narės kartu sudaro 16 % pasaulio importo ir eksporto.

Europos Sąjunga tapo labai patrauklia rinka verslui dėl daugybės priežasčių. ES turi per 440 mln. vartotojų, kurie ieško kokybiškų prekių. Be to, ypač svarbu paminėti ir tai, kad ES yra pati didžiausia pasaulyje bendroji rinka, kurioje galioja skaidrios taisyklės ir reglamentai. Europos Sąjunga turi ir labai saugią teisinę investicijų sistemą, kuri yra pripažįstama viena atviriausių pasaulyje. Europos Sąjunga yra atviriausia rinka besivystančioms šalims visame pasaulyje.

Sėkminga prekybos plėtra ir stabilus augimas

Europos Sąjungos sėkmė neatsiejama nuo jos prekybos partnerių – tiek išsivysčiusių, tiek besiformuojančių rinkų – sėkmės. Todėl tvarus vystymasis yra svarbiausias prekybos politikos elementas. Tinkamai valdoma prekybos plėtra yra ekonomikos augimo galimybė. Taigi, ES prekybos politika siekiama skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, didinant prekybos ir investicijų su kitomis pasaulio šalimis galimybes. Bendradarbiaudama Europa turi įtakos formuojant atvirą pasaulinę prekybos sistemą, kuri grindžiama sąžiningomis taisyklėmis, ir užtikrinant, kad tų taisyklių būtų laikomasi.

Europos Sąjungos padėtis pasaulio rinkose: įdomūs faktai

• Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio ekonomika, turinti 500 mln. vartotojų, o jos BVP vienam gyventojui siekia 25 000 EUR.
• ES užima pirmąją vietą tiek pagal įvežamų, tiek pagal išvežamų tarptautinių investicijų apimtis.
• Europos Sąjunga yra pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė. Palyginimui, JAV yra pagrindinė prekybos partnerė kiek daugiau nei 20 šalių.
• ES yra atviriausia besiformuojančioms rinkoms. Neskaitant degalų, ES iš besiformuojančių rinkų importuoja daugiau nei Kinija, Japonija, JAV ir Kanada kartu sudėjus.
• Europos Sąjunga yra didžiausias pasaulio prekybos blokas. ES yra didžiausia pasaulyje prekiautoja pagamintomis prekėmis ir paslaugomis.
• Vidutinis į ES importuojamoms prekėms taikomas tarifas yra labai mažas. Daugiau kaip 70% importuojamų prekių į ES įvežama taikant nulinius arba sumažintus muitų tarifus.
• Iš tikrųjų Europos Sąjunga išsaugojo savo gebėjimą sudaryti ir įgyvendinti prekybos susitarimus. Tai rodo neseniai sudaryti laisvosios prekybos susitarimai su Pietų Korėja ir Singapūru, be to, ES rengia plataus užmojo prekybos susitarimų darbotvarkę.
• Reaguodama į krizę, Europos Sąjunga neužvėrė rinkų.
• Europos Sąjungos paslaugų rinkos yra labai atviros, o jų investicinis režimas – bene pats atviriausias pasaulyje.

Europos Sąjunga yra viena iš atviriausių ekonomikų pasaulyje ir tebėra įsipareigojusi laisvajai prekybai. Visa tai sukuria itin palankias sąlygas importo ir eksporto verslui įvairiose pasaulio šalyse.

Plečiantis pasaulinei prekybai ir didėjant pasaulinių vertės grandinių integracijai kyla klausimų, kaip prekyba ir aplinka sąveikauja tarpusavyje. Koks yra prekybos poveikis aplinkai? Ir atvirkščiai, kaip besikeičianti gamtinė aplinka (pvz., klimato kaita) gali pakeisti prekybos modelius? Ar prekybos liberalizavimas yra naudingas ar žalingas aplinkai? Kokios yra trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės ir ar galima optimaliai derinant prekybos ir aplinkosaugos politiką pasinaudoti prekyba, kartu sumažinant aplinkosaugos sąnaudas?

Pasaulinė prekyba gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį aplinkai

Ekonomikos augimas, kurį lemia prekybos plėtra, gali turėti akivaizdų tiesioginį poveikį aplinkai, nes didėja tarša arba blogėja gamtos išteklių būklė. Be to, prekybos liberalizavimas gali lemti kai kurių šalių specializaciją taršai imliose veiklose, jei aplinkosaugos politikos griežtumas įvairiose šalyse skiriasi – tai vadinamoji „taršos rojaus“ hipotezė.

Tačiau auganti prekyba, skatindama ekonomikos augimą, vystymąsi ir socialinę gerovę, savo ruožtu gali prisidėti prie veiksmingesnio aplinkos valdymo. Dar svarbiau yra tai, kad atviros rinkos gali pagerinti galimybes naudotis naujomis technologijomis, dėl kurių vietos gamybos procesai tampa veiksmingesni, nes sumažėja energijos, vandens ir kitų aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimas.

Be to, prekybos ir investicijų liberalizavimas gali paskatinti įmones taikyti griežtesnius aplinkosaugos standartus. Šaliai vis labiau integruojantis į pasaulio ekonomiką, jos eksporto sektorius tampa labiau priklausomas nuo pagrindinių importuotojų keliamų aplinkosaugos reikalavimų. Savo ruožtu pokyčiai, reikalingi šiems reikalavimams įvykdyti, grįžta atgal tiekimo grandine, skatindami naudoti švaresnius gamybos procesus ir technologijas.

Klimato kaitos padariniai gali sutrikdyti tarptautinę prekybą

Tiesioginių klimato kaitos pasekmių prekybai gali turėti dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir kylantis jūros lygis. Tikėtina, kad tiekimo, transporto ir paskirstymo grandinių infrastruktūra taps labiau pažeidžiama dėl klimato kaitos. Jūrų laivyba, kuriai tenka apie 80 % pasaulinės prekybos apimties, gali patirti neigiamų padarinių, pvz., dėl dažnesnių uostų uždarymų esant ekstremaliems reiškiniams. Dar svarbiau yra tai, kad dėl klimato kaitos turėtų sumažėti visų gamybos veiksnių (t.y. darbo jėgos, kapitalo ir žemės) našumas, todėl galiausiai sumažės gamybos ir pasaulinės prekybos apimtys. Tuo pat metu galimas ir teigiamas ekonominis poveikis jūrų laivybai dėl tolesnio Arkties laivybos kelių atvėrimo, nors ir aplinkos būklės blogėjimo sąskaita.

Optimalus pasaulinės prekybos ir aplinkosaugos politikos derinimas

Vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis reikia veiksmingos aplinkos politikos ir institucinių sistemų. Prekybos liberalizavimo poveikis šalies gerovei priklauso nuo to, ar atitinkamoje šalyje vykdoma tinkama aplinkosaugos politika (pvz., teisingai nustatomos išeikvojamų aplinkos išteklių kainos). Griežta aplinkosaugos politika yra suderinama su atviros prekybos režimu, nes ji sukuria rinkas aplinkosaugos prekėms, eksportuojamoms į šalis, kurios laikosi aplinkosaugos reikalavimų.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje šalys ėmėsi įvairių su aplinka susijusių veiksmų, įskaitant derybas dėl tarifų mažinimo aplinkosaugos prekėms ir paslaugoms, siekį aiškiau apibrėžti galiojančių PPO taisyklių ir konkrečių prekybos įsipareigojimų pagal daugiašalius aplinkosaugos susitarimus santykį bei siekti žuvininkystės subsidijų drausmės. Tokiu būdu PPO kuria daugiašalę tarptautinės prekybos sistemą.

Aplinkosaugos nuostatų įtraukimas į dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus taip pat padėjo suderinti išsivysčiusių ir besiformuojančių šalių aplinkosaugos taisykles. Labiau išsivysčiusios ekonomikos gali suteikti išteklių instituciniams gebėjimams stiprinti ir paskatinti mažiau išsivysčiusias partneres griežtinti aplinkosaugos taisykles.

Šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje vartotojai yra įpratę didžiuosiuose prekybos centruose ir mažmeninės prekybos vietose matyti produktus iš viso pasaulio. Šie iš užsienio importuojami produktai suteikia vartotojams gerokai didesnę pasirinkimo laisvę. Kadangi paprastai jie gaminami pigiau nei bet kuris vietinis atitikmuo, prekių importas padeda vartotojams lengviau valdyti savo biudžetą.

Kai į šalį importuojamų prekių kiekis yra didesnis už jos eksportuojamų prekių apimtis, gali būti iškreiptas šalies prekybos balansas ir nuvertėti jos valiuta. Šalies valiutos nuvertėjimas gali turėti didžiulį poveikį kasdieniam šalies piliečių gyvenimui, nes valiutos vertė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies ekonominius rodiklius ir jos bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šaliai labai svarbu išlaikyti tinkamą importo ir eksporto balansą. Šalies importo ir eksporto veikla gali turėti įtakos šalies BVP, jos valiutos kursui, infliacijos lygiui ir palūkanų normoms.

Poveikis bendrajam vidaus produktui (BVP)

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendras šalies ekonominės veiklos matas, parodantis šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Importas ir eksportas yra svarbūs išlaidų metodo, kuris taikomas apskaičiuojant BVP, komponentai. Kai eksportas viršija importą, grynasis eksportas yra teigiamas. Tai rodo, kad šalis turi prekybos perteklių. Kai eksportas yra mažesnis už importą, grynojo eksporto rodiklis yra neigiamas. Tai rodo, kad šalis turi prekybos deficitą.

Prekybos perteklius prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Kai eksportas yra didesnis, tai reiškia, kad šalies gamyklose ir pramonės įmonėse pagaminama daug produkcijos, ir kad dirba daugiau žmonių, kad šios gamyklos veiktų. Kai įmonė eksportuoja daug prekių, į šalį taip pat atkeliauja daugiau lėšų, o tai savo ruožtu skatina vartotojų išlaidas ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo.

Kaip importas ir eksportas veikia mus

Kai šalis importuoja prekes, iš tos šalies iškeliauja lėšos. Vietos įmonės yra importuotojai. Jos  atlieka mokėjimus užsienio subjektams arba eksportuotojams. Aukštas importo lygis rodo, kad šalies vidaus paklausa yra didelė ir kad jos ekonomika auga. Kai didžiąją dalį tokio šalies importo sudaro gamybinis turtas, kaip antai mašinos ir įranga, jai naudingiau, nes gamybinis turtas ilgainiui didina ekonomikos produktyvumą.

Sveika ekonomika galima vadinti tokią ekonomiką, kurioje auga ne tik eksportas, bet ir importas. Tai paprastai rodo ekonomikos stiprumą ir tvarų prekybos perteklių arba deficitą. Jeigu eksportas auga, o importo apimtys labai sumažėja, tai gali reikšti, kad užsienio ekonomikos būklė yra geresnė nei šalies ekonomikos būklė. Ir atvirkščiai, jei eksportas smarkiai mažėja, o importas didėja, tai gali reikšti, kad vidaus ekonomikos padėtis yra geresnė nei užsienio rinkų.

Importo ir eksporto poveikis valiutų kursams

Ryšys tarp šalies importo ir eksporto bei jos valiutos kurso yra sudėtingas, nes tarp tarptautinės prekybos ir šalies valiutos vertinimo būdo yra nuolatinis grįžtamasis ryšys. Valiutos kursas turi įtakos prekybos pertekliui arba deficitui, kuris savo ruožtu daro įtaką valiutos kursui, ir kt. Tačiau apskritai silpnesnė šalies valiuta skatina eksportą ir brangina importą. Ir atvirkščiai, stipri vidaus valiuta trukdo eksportui ir pigina importą.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad tam tikra Lietuvoje pagaminta prekė, kurios kaina Lietuvoje yra 10 EUR, bus eksportuojama į Kiniją. Tarkime, kad valiutos kursas yra 7.4 CNY / 1 EUR. Kol kas, neatsižvelgiant į siuntimo ir kitas sandorio sąnaudas, pvz., importo muito mokestį, 10 EUR vertės prekė Kinijos importuotojui kainuotų 74 CNY.

Jei euro kursas Kinijos juanio atžvilgiu sustiprėtų iki 8.1 CNY (už 1 EUR) ir darant prielaidą, kad Lietuvos eksportuotojas nedidintų prekės kainos, jo kaina Kinijos importuotojui padidėtų iki 81 CNY. Tai gali priversti Kinijos importuotoją ieškoti pigesnių analogiškų prekių kitose vietose. Taigi, euro vertės padidėjimas beveik 10 % juanio atžvilgiu sumažino Lietuvos eksportuotojo konkurencingumą Kinijos rinkoje. Tuo tarpu, jei viskas vyksta priešingai, t.y. Kinijos gamintojas eksportuoja prekę į Lietuvą ir juanis atpinga lyginant su euru, nuvertėjęs juanis euro atžvilgiu pagerina Kinijos eksportuotojo konkurencingumą Lietuvos rinkoje, nes Lietuvos vartotojai turi galimybę produktą įsigyti žemesne kaina. O kai visa tai yra padauginama iš milijonų skirtingų sandorių, valiutų kursų pokyčiai gali turėti ypatingai didelį poveikį šalies importui ir eksportui.

Poveikis infliacijai ir palūkanų normoms

Infliacija ir palūkanų normos daro įtaką prekių importui ir eksportui visų pirma dėl jų poveikio valiutos kursui. Didesnė infliacija paprastai lemia didesnes palūkanų normas. Neaišku, ar dėl to valiuta stiprėja, ar silpnėja. Tradicinė valiutų teorija teigia, kad valiuta, kurios infliacija didesnė (ir atitinkamai didesnė palūkanų norma), nuvertės valiutos, kurios infliacija mažesnė ir palūkanų norma mažesnė, atžvilgiu.

Pagal nepadengtų palūkanų normų pariteto (NPNP) teoriją dviejų šalių palūkanų normų skirtumas yra lygus tikėtinam jų valiutų kursų pokyčiui. Taigi, jei dviejų skirtingų šalių palūkanų normų skirtumas yra trys procentai, tikimasi, kad šalies, kurios palūkanų norma yra didesnė, valiuta nuvertės trimis procentais šalies, kurios palūkanų norma yra mažesnė, valiutos atžvilgiu.

Stipresnė šalies valiuta gali turėti neigiamą poveikį eksportui ir prekybos balansui. Didesnė infliacija taip pat gali turėti įtakos eksportui, nes tai turi tiesioginį poveikį gamybos sąnaudoms, pvz., darbo jėgos ir medžiagų kainai. Šios didesnės sąnaudos gali turėti didelį poveikį eksporto konkurencingumui tarptautinėje prekyboje.

Tradicinis požiūris į tarptautinę prekybą yra labai elementarus – kiekviena šalis gamina prekes ir teikia paslaugas, kurios kaip galutiniai produktai eksportuojamos vartotojams užsienyje. Tačiau šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje tokio pobūdžio prekyba sudaro tik apie 30 % visos prekybos prekėmis ir paslaugomis.

Iš tikrųjų apie 70 % tarptautinės prekybos šiandien sudaro pasaulinės vertės grandinės, nes paslaugos, žaliavos, dalys ir komponentai peržengia valstybių sienas – ir dažnai daugybę kartų. Kaip galutinių produktų dalis jie pasiekia vartotojus visame pasaulyje.

Eksportas tarp šalių dažnai susijęs su sudėtinga įvairių vidaus ir užsienio tiekėjų sąveika. Dar labiau nei anksčiau prekybą lemia strateginiai įmonių sprendimai užsakyti paslaugas, investuoti ir vykdyti veiklą ten, kur yra reikiamų įgūdžių ir medžiagų, už konkurencingą kainą ir kokybę.

Pavyzdžiui, Kinijoje surinktame išmaniajame telefone gali būti naudojami grafinio dizaino elementai iš JAV, silikono lustai iš Singapūro, kompiuterio kodas iš Prancūzijos, o spalvotieji metalai – iš Bolivijos. Viso šio proceso metu visos dalyvaujančios šalys išlaiko tam tikrą vertę ir gauna naudos iš galutinio produkto eksporto. Tačiau didžioji šios pridėtinės vertės dalis visoje tarptautinėje tiekimo grandinėje neatspindima tradicinėje prekybos statistikoje, nes čia visa prekės ar paslaugos vertė priskiriama šaliai, kuri yra paskutinė toje grandinėje, t.y. kurioje gamyba buvo užbaigta.

Prekybos politika

Siekdama pateikti įrodymų, reikalingų atsakyti į politikos klausimus, kylančius dėl didėjančios pasaulinės vertės grandinės svarbos prekybai ir investicijoms, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pradėjo iniciatyvą matuoti prekybą pagal pridėtinę vertę (TIVA), kad būtų galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie prekybos pagrindinę ekonominę svarbą.

Naudodami pridėtinę vertę galime geriau nustatyti, kurioje tiekimo grandinės vietoje sukuriama pridėtinė vertė, įvertinti, kur sukuriamos pajamos ir darbo vietos, ir naujai pažvelgti į dvišalės prekybos disbalansą. Tai labai svarbi priemonė siekiant geriau suprasti prekybos ir darbo vietų sąsajas.

Pasaulinės vertės grandinės prekybos politika negali būti orientuota tik į kliūtis prekybai su tiesioginiais prekybos partneriais. Siekiant padidinti eksportą ir pagerinti ekonominius rezultatus, reikia atsižvelgti į visą vertės grandinę ir prieš ją bei po jos atsirandančias kliūtis tarp trečiųjų šalių. Kadangi šalies eksporto konkurencingumas gali priklausyti nuo importuojamų žaliavų (žaliavoms gali priklausyti ir ankstesnis šalies eksportas), labai svarbu, kad šalys, norėdamos pasinaudoti dalyvavimo pasaulinės vertės grandinės prekyboje teikiama nauda, turėtų šalinti ir savo pačių prekybos kliūtis.

Svarbu suprasti, kad dalyvavimas pasaulinės vertės grandinėse gali būti naudingas visų išsivystymo lygių šalims. Besiformuojančios ekonomikos, siekiančios įsitraukti į pasaulinės vertės grandines arba dalyvauti jose, gali patirti spaudimą pereiti į aukštesnes vertės dalis grandinėje ir imtis didesnę vertę kuriančios veiklos. Tačiau dalyvavimo pasaulinės vertės grandinės nauda gali būti gaunama bet kuriame vertės grandinės etape: svarbiausia – daugiau  daryti būtent tai, kas gerai sekasi. Tai reiškia, kad šalys, kurios tampa efektyvios surinkimo arba gamybos etape, gali sukurti didesnę bendrąją vertę tapdamos pasauliniu mastu konkurencingomis šių veiklų tiekėjomis, nei vykdydamos didesnę pridėtinę vertę kuriančią veiklą, kurioje jos yra mažiau konkurencingos. Galiausiai svarbiausia yra bendra vertė, kurią gali sukurti vertės grandinės ekonominės veiklos rūšys.

Taigi, politiniu požiūriu daugiausia dėmesio reikėtų skirti bendrai įmonių sukuriamai vertei, o ne pridėtinės vertės daliai, kuri sukuriama šalies viduje. Pavyzdžiui, Vietname 2005–2016 m. vidaus pridėtinės vertės dalis eksporte sumažėjo nuo 64 % iki 53 %, tačiau tuo pat metu visa eksportuojama vidaus pridėtinė vertė išaugo keturgubai. Taigi, Vietnamas apskritai gavo didesnę naudą ir daugiau eksportavo.

Pasaulinės vertės grandinės atsiradimas ir išlikimas meta iššūkį įprastiniam požiūriui į prekybos politikos formavimą. Sėkmė tarptautinėse rinkose šiandien priklauso ne tik nuo pasaulinio lygio žaliavų importo, bet ir nuo eksporto galimybių. EBPO prekybos pridėtinės vertės duomenys rodo, kaip pasaulinės vertės grandinės didina tarifų apsaugos sąnaudas, nes tarifai kaupiasi, kai tarpinėmis gamybos priemonėmis prekiaujama kelis kartus. Todėl duomenys taip pat rodo, kad reikia imtis prekybą lengvinančių priemonių, tokių kaip standartų ir sertifikavimo reikalavimų konvergencija ar sąveika, siekiant sumažinti kliūtis pasienyje ir supaprastinti tiekimo grandines.