Norvegija yra labai svarbi prekybos partnerė Lietuvai, todėl Lietuvoje įsikūrusioms prekybos įmonėms nuolat tenka teikti ir pildyti eksporto deklaracijas į Norvegiją. Eksporto procedūra yra privaloma prekėms, kurios iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gabenamos į trečiąsias šalis. Tai reiškia, kad eksportuojant prekes iš Lietuvos į Norvegiją, kontroliuojančiai muitinės įstaigai privaloma pateikti eksporto dokumentų rinkinį, kitaip dar vadinamą eksporto deklaracija.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 41 straipsniu, iš Lietuvos į Norvegiją eksportuojamoms prekėms gali būti taikomas 0 % PVM tarifas, jei prekės yra išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos ir už tokių prekių išgabenimą yra atsakingas pardavėjas, t.y. jas išgabena pats pardavėjas, arba pardavėjo užsakymu kitas asmuo. Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad tokį 0 % PVM tarifą iš Lietuvos į Norvegiją tiekiamoms prekėms galima taikyti tik išgabenant prekes iš ES teritorijos ir turint tokį išgabenimą pagrindžiančius dokumentus, nepaisant to, kur buvo pradėta eksporto procedūra, t.y. Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo tarpu, jei prekės iš Europos Sąjungos teritorijos yra išgabenamos asmeniniame keleivio bagaže, 0 % PVM tarifas yra taikomas PVMĮ 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 0 % PVM tarifo taikymas iš Europos Sąjungos teritorijos eksportuojamoms prekėms nėra siejamas su tuo, kas muitinei pateiktoje eksporto deklaracijoje yra nurodytas kaip prekių eksportuotojas, taip pat nėra siejamas ir su tuo, kas trečiojoje šalyje yra tiekiamų prekių importuotojas, su tuo, ar prekių importuotojas ir jų gavėjas, nurodytas eksporto deklaracijoje, yra tas pats asmuo. Be to, nulinio PVM tarifo taikymas nėra siejamas su tuo, ar tiekiamas prekes trečiojoje šalyje importuojantis ar gaunantis asmuo (jei gavėjas nesutampa su importuotoju) yra tas pats asmuo, kuris prekes įsigijo iš tiekėjo. Ir galiausiai nėra siejamas su tuo, ar prekes gaunantis asmuo yra įsikūręs toje šalyje, į kurią prekės yra gabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos.

Kalbant apie eksportuojamoms prekėms taikomą muito mokestį, svarbu tai, kad Norvegija priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE). Tai reiškia, kad yra taikomi Europos Sąjungos ir Norvegijos sudaryti laisvosios prekybos susitarimai, pagal kuriuos Europos Sąjungoje pagamintoms prekėms muito mokesčiai netaikomi. Tačiau kaip įrodymą, kad į Norvegiją eksportuojamos prekės yra pagamintos Europos Sąjungoje, Norvegijos muitinei reikia pateikti ir EUR.1 sertifikatą, kurį eksportuotojui išduoda Lietuvos muitinė, pateikus prekių kilmę įrodančius dokumentus. Taigi, tai, ar muito tarifai bus, ar nebus taikomi eksportuojamoms prekėms, priklauso nuo konkrečių eksportuojamų prekių, todėl būtina naudotis tarifų duomenų baze.

Kadangi eksporto deklaraciją sudaro skirtingų eksporto dokumentų rinkinys, prekes iš Lietuvos į Norvegiją eksportuojančioms įmonėms ar asmenims tenka užpildyti ir pateikti daug dokumentų, tokių kaip bendrasis administracinis dokumentas (BAD), prekių transportavimo važtaraščiai ir kiti prekių eksportui reikalingi dokumentai. Visiems šiems dokumentams tinkamai užpildyti yra reikalingi tokie duomenys kaip prekių eksportuotojo EORI kodas, importuotojo rekvizitai, pardavimo sąskaita faktūra, prekių bruto ir neto svoris, prekių vertė, paskirties muitinės įstaiga, prekių kilmės šalis, eksportuojamų pakuočių tipas ir jų skaičius, išsamus prekių aprašymas (kartu pateikiant ir KN kodą), pristatymo sąlygos („Incoterms“) ir kt. Dėl didelės dokumentų apimties ir sudėtingo dokumentų pildymo, kai reikia pateikti daug reikalaujamų duomenų, eksporto deklaracijos į Norvegiją pildymas dažnai patikimas muitinės tarpininkams. Šios srities specialistų teikiamos paslaugos palengvina eksporto veiklą, nes užpildomi ir pateikiami visi reikalaujami eksporto procedūrai skirti dokumentai.

Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, JK pradėtos taikyti tokios pačios muitų taisyklės kaip ir bet kuriai kitai Europos Sąjungai nepriklausančiai šaliai. Todėl JK ir Lietuvos tarpusavio prekybos santykiuose yra taikomos muitinės procedūros ir formalumai. Eksportuojant prekes iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, būtina pateikti muitinės deklaraciją. Kai kuriais atvejais kartu su muitinės deklaracija reikalaujama pateikti kitus saugą ir saugumą patvirtinančius dokumentus Be to, jei į Angliją eksportuojamos tam tikros prekės (pvz., atliekos, GMO ar kt.), būtina gauti ir specialią licenciją, o akcizais apmokestinamoms prekėms taikomi papildomi formalumai, kuriuos reikia atlikti. Kadangi po „Brexit’o“ JK tapo trečiąja šalimi, reikia laikytis ir sandoriams su Jungtine Karalyste taikomų PVM taisyklių bei procedūrų.

Taigi, išvežant prekes iš Lietuvos į Angliją, kontroliuojančiai muitinės įstaigai yra privaloma pateikti eksporto dokumentų rinkinį (kaip ir bet kuriuo kitu atveju, kai prekės yra eksportuojamos iš Europos Sąjungos), kuris yra vadinamas eksporto deklaracija. Kai prekės eksportuojamos iš ES, prekėms yra suteikiama teisė taikyti nulinį PVM tarifą.

Eksportuojant prekes į Angliją, dažnai naudojamasi muitinės tarpininko paslaugomis, kuris eksporto deklaraciją muitinei pateikia užsakovo įmonės vardu. Paprastai eksporto deklaracijos muitinei yra teikiamos elektroniniu būdu.

Eksporto procedūrai atlikti yra reikalingas bendrasis administracinis dokumentas (BAD), kuris privalo būti užpildytas atsižvelgiant į galiojančią eksporto dokumentų pildymo tvarką, tarptautiniai keliais ir geležinkeliais gabenamų prekių transportavimo dokumentai (prekių transportavimo važtaraščiai, tokie kaip CMR, SMGS, TIR, Carnet), pardavimo sąskaita faktūra, sutartys (jei jos yra sudarytos) ir kiti eksportuojamą krovinį lydintys reikalingi dokumentai.

Kadangi eksporto procedūrai reikia nemažai dokumentų, svarbu žinoti, kokią pagrindinę informaciją reikia nurodyti eksporto deklaracijoje. Tarp šios informacijos neabejotinai patenka prekės kodas, kuris nurodo, kokios prekės yra eksportuojamos (labai svarbu parinkti teisingą prekės kodą, kad nekiltų nesklandumų ir netektų permokėti mokesčių), taip pat muitinės procedūros kodas, kuris nusako, kokia muitinės procedūra įforminama gabenamoms prekėms, kaip antai prekių eksportas, laikinasis išvežimas perdirbti ir kt. Unikalus siuntos identifikavimo numeris taip pat yra svarbi informacija, kurią reikia nurodyti deklaracijoje.

Tačiau tai nėra vienintelė informacija, kurios prireikia pildant eksporto deklaraciją. Dėl didelio muitinės procedūrų kompleksiškumo eksportuojant prekes paprastai naudojamasi muitinės tarpininkų paslaugomis. Tokiu atveju kliento prašoma pateikti pardavimo sąskaitą faktūrą, eksportuotojo EORI (Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą), importuotojo pavadinimą ir adresą, eksportuojamų prekių pakuočių rūšį ir skaičių, taip pat turi būti pateikta ir papildoma informacija, susijusi su išvežama prekių siunta, pvz., prekių aprašymai (tarp kurių turi būti ir KN kodas), paaiškinimai, vertinimai ar kita siuntą apibūdinanti informacija. Būtina pateikti siuntų neto ir bruto svorį, jų vertę ir pristatymo sąlygas („Incoterms“). Prašoma nurodyti ir išvežimo muitinės įstaigą, kurioje bus užbaigti visi eksporto formalumai, bei prekių kilmės šalį.

Nepatyrusiems vartotojams eksporto deklaracijos pildymas gali būti nelengva užduotis. Padarius klaidų, gali kilti papildomų sunkumų, dėl kurių sulėtės muitinės formalumų atlikimas. Sudėtingi terminai, tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos, draudimai, muitinės reikalavimai ir kt. ne vienam eksportuotojui gali tapti tikru galvos skausmu, kuris apsunkina visą eksporto veiklą. Dėl šios priežasties, prireikus pildyti eksporto deklaraciją į Angliją, rekomenduojama kreiptis į muitinės tarpininkus. Jie yra šios srities specialistai ir turi reikiamos patirties, todėl profesionaliai teikia savo paslaugas ir padeda išvengti klaidų pildant būtiną informaciją bei užtikrina sklandų muitinės reikalaujamų dokumentų pateikimą.

Europos Sąjunga (ES) užima itin svarbią vietą pasaulinėje prekyboje. Europos Sąjungos prekybos režimo atvirumas lėmė, kad šiandien ES yra didžiausia pasaulinės prekybos rinkos dalyvė ir išlieka verslui tinkamu regionu.

ES užėmė tvirtą poziciją, nes pasaulinėje arenoje veikė išvien, o ne vadovaudamasi atskiromis prekybos strategijomis. Europa tapo glaudžiai integruota į pasaulio rinkas. Dėl patogaus šiuolaikinio transporto ir ryšių dabar lengviau gaminti, pirkti ir parduoti prekes visame pasaulyje, o tai suteikia bet kokio dydžio Europos bendrovėms galimybę prekiauti už Europos ribų.

Be to, svarbu pabrėžti, kad darbuotojai taip pat dažnai teikia savo paslaugas įvairiose šalyse, priklausydami tarptautinei įmonei arba sudarydami specialias paslaugų teikimo sutartis. Kadangi investuotojai klesti stabilioje, patikimoje ir nuspėjamoje aplinkoje, jie siekia, kad būtų pašalintos investavimo kliūtys, o investicijos būtų apsaugotos.

Kiekvieną dieną Europos Sąjungoje eksportuojama ir importuojama prekių už šimtus milijonų eurų. Europa yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja. Ji taip pat yra didžiausia eksporto rinka maždaug 80 šalių. Europos Sąjungos valstybės narės kartu sudaro 16 % pasaulio importo ir eksporto.

Europos Sąjunga tapo labai patrauklia rinka verslui dėl daugybės priežasčių. ES turi per 440 mln. vartotojų, kurie ieško kokybiškų prekių. Be to, ypač svarbu paminėti ir tai, kad ES yra pati didžiausia pasaulyje bendroji rinka, kurioje galioja skaidrios taisyklės ir reglamentai. Europos Sąjunga turi ir labai saugią teisinę investicijų sistemą, kuri yra pripažįstama viena atviriausių pasaulyje. Europos Sąjunga yra atviriausia rinka besivystančioms šalims visame pasaulyje.

Sėkminga prekybos plėtra ir stabilus augimas

Europos Sąjungos sėkmė neatsiejama nuo jos prekybos partnerių – tiek išsivysčiusių, tiek besiformuojančių rinkų – sėkmės. Todėl tvarus vystymasis yra svarbiausias prekybos politikos elementas. Tinkamai valdoma prekybos plėtra yra ekonomikos augimo galimybė. Taigi, ES prekybos politika siekiama skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, didinant prekybos ir investicijų su kitomis pasaulio šalimis galimybes. Bendradarbiaudama Europa turi įtakos formuojant atvirą pasaulinę prekybos sistemą, kuri grindžiama sąžiningomis taisyklėmis, ir užtikrinant, kad tų taisyklių būtų laikomasi.

Europos Sąjungos padėtis pasaulio rinkose: įdomūs faktai

• Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio ekonomika, turinti 500 mln. vartotojų, o jos BVP vienam gyventojui siekia 25 000 EUR.
• ES užima pirmąją vietą tiek pagal įvežamų, tiek pagal išvežamų tarptautinių investicijų apimtis.
• Europos Sąjunga yra pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė. Palyginimui, JAV yra pagrindinė prekybos partnerė kiek daugiau nei 20 šalių.
• ES yra atviriausia besiformuojančioms rinkoms. Neskaitant degalų, ES iš besiformuojančių rinkų importuoja daugiau nei Kinija, Japonija, JAV ir Kanada kartu sudėjus.
• Europos Sąjunga yra didžiausias pasaulio prekybos blokas. ES yra didžiausia pasaulyje prekiautoja pagamintomis prekėmis ir paslaugomis.
• Vidutinis į ES importuojamoms prekėms taikomas tarifas yra labai mažas. Daugiau kaip 70% importuojamų prekių į ES įvežama taikant nulinius arba sumažintus muitų tarifus.
• Iš tikrųjų Europos Sąjunga išsaugojo savo gebėjimą sudaryti ir įgyvendinti prekybos susitarimus. Tai rodo neseniai sudaryti laisvosios prekybos susitarimai su Pietų Korėja ir Singapūru, be to, ES rengia plataus užmojo prekybos susitarimų darbotvarkę.
• Reaguodama į krizę, Europos Sąjunga neužvėrė rinkų.
• Europos Sąjungos paslaugų rinkos yra labai atviros, o jų investicinis režimas – bene pats atviriausias pasaulyje.

Europos Sąjunga yra viena iš atviriausių ekonomikų pasaulyje ir tebėra įsipareigojusi laisvajai prekybai. Visa tai sukuria itin palankias sąlygas importo ir eksporto verslui įvairiose pasaulio šalyse.

Aukštųjų technologijų produktai turi didelį poveikį technologinei pažangai ir ekonomikos augimui pasauliniu lygmeniu. Todėl verta išsamiau susipažinti su aukštųjų technologijų produktų gamyba ir tarptautine prekyba, naujausia tarptautinės prekybos aukštųjų technologijų prekėmis statistika Europos Sąjungoje ir jos partnerėse bei pagrindine produkcija, kuria prekiaujama.

2018 m. Europos Sąjungoje veikė apie 40 358 aukštųjų technologijų įmonių (0,2 % visų ES veikiančių įmonių). Daugiausia aukštųjų technologijų gamintojų veikė Vokietijoje (8 461), Italijoje (5 318) ir Lenkijoje (4 446). Pagal aukštųjų technologijų gamybos apimtis pirmavo Vokietija (205 mlrd. EUR), Prancūzija (177 mlrd. EUR) ir Italija (59 mlrd. EUR), didžiausia pridėtinė vertė sukurta Vokietijoje (66 mlrd. EUR), Prancūzijoje (42 mlrd. EUR) ir Italijoje (20 mlrd. EUR). Lietuvoje tokių gamintojų buvo 168, jų apyvarta siekė 588 mln. EUR, o pridėtinė vertė – 213 mln. EUR.

Aukštųjų technologijų produktų pardavimų apimtys

Aukštųjų technologijų produktų pardavimų apimtys išaugo nuo 235 mlrd. EUR 2010 m. iki 311 mlrd. EUR 2020 m. Pagal aukštųjų technologijų produktų gamybos apimtis 2020 m. pirmavo farmacijos sektorius – 97 mlrd. EUR, vidutinis metinis augimas 2010–2020 m. buvo didžiausias (11,7 %). Taip pat augo ginkluotės (5,7 %), mokslinių prietaisų (4,4 %), elektros mašinų (3,7 %) ir kosminės technikos (1,2 %) gamyba.

2020 m. farmacijos produktai (31 %) buvo pagrindinė aukštųjų technologijų prekių gamybos kategorija. Kitos kategorijos, kurių dalis viršijo 10 %, buvo elektronika ir telekomunikacijos (21 %), mokslinių tyrimų prietaisai (18 %) ir aviacija (12 %).

ES aukštųjų technologijų produktų importas

2020 m. daugiau nei pusė Europos Sąjungos aukštųjų technologijų produktų importo iš ES nepriklausančių šalių buvo importuota iš Kinijos (36 %) ir JAV (19 %). Nuo 2010 m. iki 2020 m. importas padidėjo nuo 244 mlrd. iki 345 mlrd. EUR. Tarp šešių pagrindinių importo partnerių labiausiai augo importas iš Kinijos – nuo 81 mlrd. iki 125 mlrd., ir iš Vietnamo – 33,0 %.

Elektronika ir telekomunikacijos (136 mlrd. EUR) atstovauja pagrindinei ES aukštųjų technologijų produktų importo kategorijai. 2010–2020 m. didžiausias augimas buvo stebimas farmacijos produktų srityje (8,1 %) ir ginklų pramonės srityje (6,2 %), o chemijos pramonės gaminių importas sumažėjo (-2,2 %).

2020 m. didžiąją dalį elektronikos ir telekomunikacijų aukštųjų technologijų produktų ES importavo į keturias šalis (Kiniją, Jungtinę Karalystę, Vietnamą ir Malaiziją) iš šešių pagrindinių ES partnerių. Šveicarija ir JAV buvo pagrindinės ES importo partnerės atitinkamai farmacijos bei aviacijos ir kosmoso srityse. JAV ir Kinija buvo pagrindinės partnerės keturiose produktų kategorijose, o Jungtinė Karalystė buvo pagrindine partnere chemijos pramonės gaminių kategorijoje.

2010–2020 m. labiausiai augo aukštųjų technologijų importas iš Kinijos (44 mlrd. EUR), JAV (22 mlrd. EUR) ir Vietnamo (14 mlrd. EUR). Ypač padidėjo elektronikos ir telekomunikacijų produktų importas iš Kinijos – 23 mlrd. EUR. Didžiausios importo apimtys užregistruotos farmacijos prekių kategorijoje iš JAV – 11 mlrd. EUR ir Vietnamo – 11 mlrd. EUR.

ES aukštųjų technologijų produktų eksportas

2020 m. daugiau nei ketvirtadalis ES aukštųjų technologijų produktų eksporto į ES nepriklausančias šalis teko JAV (26 %), antroje vietoje buvo Kinija (12 %), trečioje – Jungtinė Karalystė (10 %). Nuo 2010 m. iki 2020 m. šis eksportas padidėjo nuo 216 mlrd. iki 341 mlrd. EUR. Iš šešių pagrindinių partnerių eksportas į JAV augo labiausiai – nuo 38 mlrd. iki 89 mlrd. 2010–2020 m., o Kinija išsiskyrė sparčiausiu (9,1 %) vidutiniu metiniu augimo tempu.

2020 m. pagrindinė aukštųjų technologijų produktų eksporto kategorija buvo farmacijos produktai – 100 mlrd. EUR. Šios produktų kategorijos vidutinis metinis augimo tempas 2010–2020 m. buvo didžiausias (13,0 %), po jos sekė ginklų gamybos pramonė (6,5 %). Kitų produktų kategorijų augimas svyravo nuo 0 iki 5 %.

2020 m. JAV, Šveicarijai ir Japonijai didžiausia ES aukštųjų technologijų produktų eksporto kategorija buvo farmacijos produktai. Kinijai, Jungtinei Karalystei ir Rusijai tai buvo elektronikos ir telekomunikacijų sektoriaus prekės. JAV buvo didžiausia ES eksporto kryptis šešiose aukštųjų technologijų produktų kategorijose. Kitoks pagrindinis partneris buvo tik elektronikos ir telekomunikacijų (Kinija), kompiuterių ir biuro mašinų bei elektros mašinų (Jungtinė Karalystė) srityse.

2010–2020 m. pažangiųjų technologijų eksportas labiausiai padidėjo į JAV (51 mlrd. EUR), Kiniją (24 mlrd. EUR) ir Šveicariją (10 mlrd. EUR). Daugiausia prie eksporto į JAV padidėjimo prisidėjo farmacija – 35 mlrd. EUR. Elektronikos ir telekomunikacijų gaminiai sudarė didžiąją dalį eksporto į Kiniją (11 mlrd. EUR) ir Šveicariją (8 mlrd. EUR).

Statistiniai duomenys rodo, kad tarptautinė aukštųjų technologijų produktų rinka bėgant metams sparčiai auga ir yra labai svarbi visai ekonomikai, tarptautiniams santykiams ir technologinei pažangai.