Mūsų muitinės tarpininko atstovai padės paruošti muitinės dokumentus humanitarinės pagalbos pervežimui iš Lietuvos į Ukrainą.  Įmonėms, norinčioms tiekti humanitarinę pagalbą Ukrainoje, bus neatlygintinai forminamos muitinės procedūros humanitariniams kroviniams, taip pat bus konsultuojama, kaip tinkamai parengti dokumentaciją.

Atkreipiame dėmesį, kad teikti kaip humanitarinę pagalbą negalima:

• Ginklų (Šaunamųjų, įskaitant dujinius, sprogdinimo ginklus ir kt.);
• Šarvų elementų, šalmų, uniformų;
• Kita karinė įranga;
• Produktai, kurių eksportui iš Lietuvos Respublikos reikalinga licencija arba leidimas;
• Maistas, kurio galiojimo laikas trumpas, sunkiai laikomas;
• Kiti daiktai, kurie nėra humanitarinė pagalba.

Bendrosios humanitarinės pagalbos gabenimo į Ukrainą taisyklės:

1. Prekėms, siunčiamoms kaip humanitarinė pagalba, turi būti įforminama eksporto procedūra elektroniniu būdu AES / ECS2 vidaus muitinėje. Įmonė ruošia dokumentus humanitarinės pagalbos gabenimui visuose krovininį transportą aptarnaujančiuose LR Muitinės krovinių postuose.
2. Deklaracijai įforminti reikalingi dokumentai:

• Dovanojimo aktas. Akte nurodoma siuntėjas, gavėjas ir krovinio aprašymas, kas nemokamai perduodama, kaip huminatrinė pagalba.
• Specifikacija – detalus krovinio sąrašas – krovinio asortimentas, kiekis, pakuočių skaičius, transportuojama ant palečių ar dėžese, bendras svoris, bendra vertė.

3. Produktai turi būti supakuoti ir gabenami tokiomis sąlygomis, kurios yra tinkamos atitinkamoms prekėms ir leidžia jas identifikuoti. Specialių apribojimų ar reikalavimų nėra. Dėl tipo ir saugos taikomos bendrosios vežimo taisyklės.

Supaprastintos Lenkijos – Ukrainos sienos kirtimo procedūros

Lenkijos muitinė, matydama augančius humanitarinės pagalbos krovinių kiekius, nuo 2022 m. kovo 7 dienos supaprastino sienos kirtimo procedūras. Šiuo metu paruošti dokumentus humanitarinės pagalbos gabenimui iš Lenkijos į Ukrainą per Korzcowa ir Dorohusk pasienio punktus gali pats siuntėjas užpildęs specialią formą. Formą rasite: https://pomagamukrainie.gov.pl/konwoj , tinklapio viršuje galite pasikeisti tinklapio rodymą iš lenkų į anglų kalbą.

Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, JK pradėtos taikyti tokios pačios muitų taisyklės kaip ir bet kuriai kitai Europos Sąjungai nepriklausančiai šaliai. Todėl JK ir Lietuvos tarpusavio prekybos santykiuose yra taikomos muitinės procedūros ir formalumai. Eksportuojant prekes iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, būtina pateikti muitinės deklaraciją. Kai kuriais atvejais kartu su muitinės deklaracija reikalaujama pateikti kitus saugą ir saugumą patvirtinančius dokumentus Be to, jei į Angliją eksportuojamos tam tikros prekės (pvz., atliekos, GMO ar kt.), būtina gauti ir specialią licenciją, o akcizais apmokestinamoms prekėms taikomi papildomi formalumai, kuriuos reikia atlikti. Kadangi po „Brexit’o“ JK tapo trečiąja šalimi, reikia laikytis ir sandoriams su Jungtine Karalyste taikomų PVM taisyklių bei procedūrų.

Taigi, išvežant prekes iš Lietuvos į Angliją, kontroliuojančiai muitinės įstaigai yra privaloma pateikti eksporto dokumentų rinkinį (kaip ir bet kuriuo kitu atveju, kai prekės yra eksportuojamos iš Europos Sąjungos), kuris yra vadinamas eksporto deklaracija. Kai prekės eksportuojamos iš ES, prekėms yra suteikiama teisė taikyti nulinį PVM tarifą.

Eksportuojant prekes į Angliją, dažnai naudojamasi muitinės tarpininko paslaugomis, kuris eksporto deklaraciją muitinei pateikia užsakovo įmonės vardu. Paprastai eksporto deklaracijos muitinei yra teikiamos elektroniniu būdu.

Eksporto procedūrai atlikti yra reikalingas bendrasis administracinis dokumentas (BAD), kuris privalo būti užpildytas atsižvelgiant į galiojančią eksporto dokumentų pildymo tvarką, tarptautiniai keliais ir geležinkeliais gabenamų prekių transportavimo dokumentai (prekių transportavimo važtaraščiai, tokie kaip CMR, SMGS, TIR, Carnet), pardavimo sąskaita faktūra, sutartys (jei jos yra sudarytos) ir kiti eksportuojamą krovinį lydintys reikalingi dokumentai.

Kadangi eksporto procedūrai reikia nemažai dokumentų, svarbu žinoti, kokią pagrindinę informaciją reikia nurodyti eksporto deklaracijoje. Tarp šios informacijos neabejotinai patenka prekės kodas, kuris nurodo, kokios prekės yra eksportuojamos (labai svarbu parinkti teisingą prekės kodą, kad nekiltų nesklandumų ir netektų permokėti mokesčių), taip pat muitinės procedūros kodas, kuris nusako, kokia muitinės procedūra įforminama gabenamoms prekėms, kaip antai prekių eksportas, laikinasis išvežimas perdirbti ir kt. Unikalus siuntos identifikavimo numeris taip pat yra svarbi informacija, kurią reikia nurodyti deklaracijoje.

Tačiau tai nėra vienintelė informacija, kurios prireikia pildant eksporto deklaraciją. Dėl didelio muitinės procedūrų kompleksiškumo eksportuojant prekes paprastai naudojamasi muitinės tarpininkų paslaugomis. Tokiu atveju kliento prašoma pateikti pardavimo sąskaitą faktūrą, eksportuotojo EORI (Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą), importuotojo pavadinimą ir adresą, eksportuojamų prekių pakuočių rūšį ir skaičių, taip pat turi būti pateikta ir papildoma informacija, susijusi su išvežama prekių siunta, pvz., prekių aprašymai (tarp kurių turi būti ir KN kodas), paaiškinimai, vertinimai ar kita siuntą apibūdinanti informacija. Būtina pateikti siuntų neto ir bruto svorį, jų vertę ir pristatymo sąlygas („Incoterms“). Prašoma nurodyti ir išvežimo muitinės įstaigą, kurioje bus užbaigti visi eksporto formalumai, bei prekių kilmės šalį.

Nepatyrusiems vartotojams eksporto deklaracijos pildymas gali būti nelengva užduotis. Padarius klaidų, gali kilti papildomų sunkumų, dėl kurių sulėtės muitinės formalumų atlikimas. Sudėtingi terminai, tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos, draudimai, muitinės reikalavimai ir kt. ne vienam eksportuotojui gali tapti tikru galvos skausmu, kuris apsunkina visą eksporto veiklą. Dėl šios priežasties, prireikus pildyti eksporto deklaraciją į Angliją, rekomenduojama kreiptis į muitinės tarpininkus. Jie yra šios srities specialistai ir turi reikiamos patirties, todėl profesionaliai teikia savo paslaugas ir padeda išvengti klaidų pildant būtiną informaciją bei užtikrina sklandų muitinės reikalaujamų dokumentų pateikimą.

Jau ne vienus metus daug kalbama apie esamą tarptautinės prekybos padėtį, jos galimybes ir riziką. Tačiau pakankamai nedaug girdime apie tarptautinės prekybos raidos galimybes ateityje. Todėl būtų įdomu ir naudinga šiek tiek pasvarstyti apie tai, kas gi mūsų laukia šioje srityje.

Kokie yra pagrindiniai tarptautinės prekybos veiksniai?

Tarptautinio darbo pasidalijimo mastą lemia daug veiksnių. Trys iš jų atlieka pagrindinį vaidmenį:

• Gamybos situacija šalyje: Kuo daugiau šalyje yra pagaminama tam tikro produkto vienetų, tuo tas produktas šalyje yra pigesnis. Maža gamybos kaina reiškia, kad šalis turi tarptautinį konkurencinį pranašumą, susijusį su atitinkamo produkto gamyba.
• Politinė ir teisinė sistema: Ar vyksta tarptautiniai prekių, paslaugų, technologijų ir gamybos veiksnių mainai, priklauso ne tik nuo sąnaudų, bet ir nuo teisinio reglamentavimo. Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje buvo panaikinta daugybė tarifų ir kitų prekybos apribojimų. Dėl to suintensyvėjo tarptautinė prekyba.
• Technologinė pažanga: Šalyse, kuriose darbo jėgos santykinai nedaug, yra didelė paskata kurti darbo jėgą taupančias technologijas ir siekti pažangos skaitmeninimo srityje. Tai mažina tarptautinės prekybos sąnaudas, todėl didėja ekonomikos globalizacija. Kartu dėl globalizacijos didėja konkurencinis spaudimas ir neišvengiamai atsiranda poreikis spartinti technologinę pažangą, kad šalis išliktų konkurencinga tarptautiniu lygmeniu.

Tarptautinio darbo pasidalijimo situacija

Dabartinė tarptautinio darbo pasidalijimo situacija ir dėl to vykstanti prekyba priklauso nuo šalių išteklių. Daug darbo jėgos turinčios šalys, kaip antai Kinija ir Indija, specializuojasi produktų, kuriems reikia daug darbo jėgos, gamybos srityje. Tokios pakankamai kapitalo ir technologijų turinčios šalys, kaip JAV, Japonija ir Vokietija, koncentruojasi į produktų, kuriems pagaminti reikia daug kapitalo ir technologijų, gamybą. Lygiai taip pat, žemės ir gamtos ištekliais turtingos šalys, pavyzdžiui, Brazilija ir Rusija, specializuojasi atitinkamų produktų gamyboje.

Užsakomosios paslaugos ir veiklos perkėlimas į kitas šalis yra svarbi šio tarptautinio darbo pasidalijimo dalis. Tai reiškia, kad didelio darbo užmokesčio šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Japonija ir JAV, perkelia daug darbo jėgos reikalaujančius gamybos procesus į mažo darbo užmokesčio šalis.

Kokį poveikį žmonėms daro globalizacija ir skaitmeninimas?

Iš esmės galima teigti, kad globalizacija ir technologinė pažanga iki šiol padidino visų dalyvaujančių šalių ekonomikų materialinę gerovę, matuojamą bendruoju vidaus produktu (BVP). Tai teigiamai veikia piliečius, nes didesnė materialinė gerovė yra pagrindas didesnei nematerialinei gerovei, pvz., ilgesnei gyvenimo trukmei, geresnėms švietimo galimybėms ir kt.

Tačiau ekonomikoje dėl tarptautinio darbo pasidalijimo ir technologinės pažangos taip pat sumažėjo tam tikrų žmonių grupių užimtumo ir pajamų galimybės. Išsivysčiusios pramonės šalyse tai daugiausia žemos kvalifikacijos darbuotojai. Siekdamos apsaugoti šiuos asmenis, pramoninės valstybės vis dažniau griebiasi protekcionistinių priemonių. Dėl to tarptautinė prekyba patiria spaudimą.

Kaip galėtų atrodyti tarptautinė prekyba ateityje?

Pramoninės šalys jau dabar iš esmės naudojasi pasaulinių rinkų privalumais, o pasaulinės rinkos atsivėrimas pasiekė tokį lygį, koks yra dabar. Tolesnis rinkų atvėrimas dabar labiau domina besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis. Tai pasakytina apie žemės ūkio rinkas ir ypač apie darbo rinkas. Netgi kapitalui ir technologijoms imlių produktų srityse pramoninėms šalims kyla grėsmė prarasti tarptautinį konkurencingumą. To priežastis – besiformuojančių rinkų, visų pirma Azijos, technologinis atsilikimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų galima samprotauti ir apie kai kuriuos tikėtinus esminius pasaulinės prekybos struktūros pokyčius, laukiančius tarptautinės prekybos ateityje.

Visų pirma, tikėtina, kad išsivysčiusių pramoninių šalių susidomėjimas pasauliniais laisvosios prekybos susitarimais bus ribotas, nes konkurencija su mažo darbo užmokesčio šalimis didina spaudimą pramoninių šalių darbo rinkoms. Todėl pramoninės šalys labiau suinteresuotos regioniniais laisvosios prekybos susitarimais su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimu.

Būtų galima prognozuoti, kad net jei ateityje gamyba vyks arčiau pardavimo rinkų, įmonės ir toliau galės parduoti savo produktus užsienyje. Tačiau tam jos turi steigti gamybos įmones užsienyje, t.y. ten investuoti. Tai reiškia, kad kapitalo srautai perspektyvoje įgyja vis didesnę reikšmę, o prekybos srautai – ją praranda.

Nereikėtų pamiršti, kad visame pasaulyje gamybos procesai tampa vis imlesni kapitalui ir technologijoms. Dėl to gamybos procesų perkėlimas į šalis, kuriose mokamas mažas darbo užmokestis, darosi nebe toks svarbus. Tikėtina, kad jau dabar akivaizdi gamybos perkėlimo tendencija stiprės. Didėjančios energijos kainos ir toliau skatins šią plėtrą, nes dėl to didės transporto išlaidos. Todėl žvelgiant abstrakčiau, gamyba artėja prie pardavimo rinkų.

Net jei išsivysčiusių pramoninių šalių suinteresuotumas tarptautine prekybos plėtra menksta, tai neturėtų skatinti ekonominės izoliacijos. Visuomenės materialinės gerovės pagrindu ir toliau bus  pasauliniai prekių, paslaugų, technologijų ir kapitalo mainai.

Užsiimti prekių importo veikla yra gerokai sudėtingiau nei surinkti telefono numerį, pateikti užsakymą ir laukti, kol prekės bus pristatytos. Prieš pateikdami pirmąjį importo užsakymą, turite daug ką apsvarstyti. Todėl parengėme naudingų patarimų sąrašą, kuris turėtų padėti jums lengviau apsispręsti, ar žemesnės kainos ir geresni produktai iš užsienio iš tikrųjų galėtų būti gera idėja, kaip jums galbūt pasirodė iš pirmo žvilgsnio.

Ar Lietuvoje yra rinka prekėms, kurias norite importuoti?

Pirmiausia turėtumėte išanalizuoti Lietuvos rinką ir išsiaiškinti, ar jūsų norimoms importuoti prekėms galėtų būti pakankama paklausa.

Importas perpardavimui

Prieš pradėdami importuoti prekes perpardavimui Lietuvoje, turite įsitikinti, kad rinkoje yra pakankama paklausa. Nustatykite potencialius tikslinius klientus ir atlikite apklausą, kad išsiaiškintumėte, ar importas galėtų būti pelningas. Jei paklausa yra nedidelė, gali nutikti taip, kad turėsite daugybę prekių, kurių negalėsite parduoti, todėl sudarytas sandoris taps nuostolingas.

Importas gamybai

Jei planuojate gaminti naują produktą, turite patikrinti, ar galutinio produkto paklausa yra pakankama, kad būtų galima importuoti dalį reikalingų atsargų. Jei planuojate importuoti medžiagas, o ne naudotis vietos tiekėjų paslaugomis jau gaminamiems produktams, būtų protinga patikrinti, ar dabartinis paklausos lygis gali išlikti toks pat arba padidėti. Jei paklausa sumažės, gali būti, kad per daug apyvartinių lėšų bus sunaudota importuotoms atsargoms, kurios stovės sandėlio lentynoje.

Taip pat turėsite atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti, kokius produktus parduoda jūsų konkurentai. Pravartu turėti produktų pavadinimų, specifikacijų ir mažmeninių kainų sąrašą, kad įsitikintumėte, jog jūsų importuojami produktai turi konkurencinį pranašumą arba unikalų pardavimo aspektą, kuriuo jie skiriasi nuo jūsų konkurentų parduodamų produktų.

Ar tokių prekių importas yra leidžiamas į Lietuvą?

Prieš skirdami laiko, pastangų ar pinigų tolesniems tyrimams, turėtumėte įsitikinti, kad jums leidžiama importuoti prekes, kurias planuojate įvežti į Lietuvą. Gali būti įvairių apribojimų, taikomų prekėms, kurias norite importuoti. Tai gali būti įvairūs apribojimai – nuo visiškų draudimų, taikomų tokiems dalykams kaip cheminės medžiagos ar vaistai, iki apribojimų konkretiems produktams ar daiktams iš konkrečių šalių. Norint importuoti kai kuriuos produktus, jums gali prireikti Lietuvos Respublikos muitinės ar kitų institucijų išduodamų leidimų.

Importo išlaidos

Prieš pateikdami užsakymą užsienio įmonei, turite išsiaiškinti visas išlaidas ir mokesčius, kuriuos reikės sumokėti. Tarp tokių išlaidų paprastai būna ir:

• Transporto ir draudimo išlaidos (priklausomai nuo prekybos sąlygų, dėl kurių deratės);
• Importo muitai;
• Importo PVM;
• Sandėliavimas;
• Mokesčiai už paslaugas, pvz., muitinės tarpininkų ar ekspeditorių paslaugas.

Norint sužinoti, kiek reikės sumokėti muito mokesčių, reikėtų atsižvelgti į prekės pobūdį ir klasifikavimą. Taip pat reikia žinoti ir prekių kilmės šalį bei prekės vertę (be siuntimo).

Ar prekių importas iš tikrųjų bus pelningas?

Kai turėsite numatomą galutinę prekės iškrovimo kainą, galėsite patikrinti, ar importas jūsų verslui bus pelningas. Yra daug papildomų mokesčių, kuriuos turėsite sumokėti be užsienyje esančioje gamykloje gaminamo vieneto kainos, ir jie gali būti labai dideli. Įvertinę visas šias išlaidas, turėtumėte nustatyti skaičiais pagrįstą investicinę grąžą. Pravartu kreiptis į buhalterį, verslo konsultantą arba muitinės tarpininką, kad jis peržiūrėtų jūsų skaičiavimus ir patvirtintų, jog atsižvelgėte į visas galimas išlaidas.

Ar galite sau leisti importuoti?

Svarbu įsitikinti, kad galite sau leisti padengti importo išlaidas. Importui reikia daug grynųjų pinigų dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, kad, atsižvelgiant į dideles siuntimo ar transportavimo išlaidas, ekonomiškai naudingiau pateikti kelis didesnius užsakymus, o ne kelis mažesnius užsakymus – taigi importo užsakymai dažnai būna dideli ir dėl to tampa brangūs.

Antroji priežastis yra ta, kad importuojant naudojamos apyvartinės lėšos. Įmonė, iš kurios perkate, paprašys sumokėti iš anksto arba paprašys akredityvo ar kitos mokėjimo garantijos iš jūsų banko. Tai reiškia, kad per laikotarpį nuo užsakymo pateikimo iki apmokėjimo už jį, kuris kai kurių užsakymų atveju gali trukti kelis mėnesius, negalėsite naudotis pinigais ir negalėsite jų panaudoti savo verslui.

Taigi, vertėtų iš anksto atlikti pinigų srautų prognozę, kad įsitikintumėte, jog vis dar galėsite sau leisti veiksmingai vykdyti savo verslą, kol dalis jūsų pinigų bus susieti su importo užsakymais.

Importo rizika

Importuojant kyla daugiau rizikų nei perkant Lietuvoje, todėl, norėdami jas veiksmingai valdyti, turite apie jas žinoti. Tai apima toliau išvardytus su kokybe ir pristatymu susijusius klausimus:

• Atstumas tarp jūsų ir tiekėjo gali būti didelis. Tai reiškia, kad jums sunkiau patikrinti ar spręsti tokius klausimus kaip prekių kokybės kontrolė.
• Pristatymo atstumas yra didesnis, o pristatymo laikas ilgesnis, todėl sunkiau grąžinti prekes.
• Dėl pristatymo laiko gali tekti priimti prastesnės kokybės prekes vien dėl to, kad laiku negalėsite įsigyti tinkamos kokybės pakaitinio gaminio, jei tiekėjas jus nuvils.

Turite ieškoti patikimų tiekėjų ir užsakymus teikti tik tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina apsaugą nuo atvejų, kuomet prekės nepristatomos, ir numato baudas už pavėluotą pristatymą arba pristatytas netinkamos kokybės prekes. Taip pat verta turėti alternatyvių tiekėjų, kad prireikus turėtumėte atsarginį variantą.

Valiutų kursų svyravimai

Valiutų kursų svyravimai yra dar viena galima rizika, su kuria galite susidurti kaip importuotojas. Tikriausiai perkate prekes, kurių kaina nurodyta užsienio valiuta, todėl valiutų kursų svyravimai gali turėti įtakos galutinei sumai, kurią galiausiai sumokėsite eurais. Kursas gali keistis jūsų naudai arba nenaudai. Tačiau, yra keletas priemonių, kaip galėtumėte tai išspręsti, pvz., galite perduoti riziką tiekėjui ir paprašyti, kad jis kainą pateiktų eurais, taip pat galite atlikti išankstinius valiutos keitimo sandorius, kad apsisaugotumėte nuo valiutos kurso svyravimų arba prie savo maržos pridėti valiutos kurso riziką ir prisiimti ją patys.

Patikimo užsienio tiekėjo pasirinkimas

Pigiausias tiekėjas nebūtinai yra geriausias importuojamų prekių tiekėjas. Kur kas svarbiau rasti patikimą tiekėją. Jūsų pasirinktas tiekėjas prekes turi pristatyti laiku, pristatomos prekės turi būti būtent tokios, kokias užsakote, jų kokybė turi atitikti jūsų lūkesčius, be to, tiekėjas turi jus informuoti, jei kyla nesklandumų ar numatoma, kad prekės vėluos.

Vertėtų atlikti ir įmonės kreditingumo patikrinimą ir, jei turite tokią galimybę, skirti laiko ir lėšų, kad fiziškai apsilankytumėte užsienio šalies įmonėje ir apžiūrėtumėte jos patalpas, gamyklą ir produkcijos kokybę. Jei negalite susitarti dėl apsilankymo vietoje, prieš pateikdami užsakymą bent jau reikalaukite pateikti prekių pavyzdžių.

Bendravimas su užsienio tiekėjais

Bendraujant su užsienio šalies tiekėjais dažnai tenka gerokai pastudijuoti įvairias sritis. Gali būti, kad turėsite reikalų su žmonėmis, kurie nekalba ta pačia kalba kaip jūs ir kurių kultūra bei vertybės skiriasi nuo jūsų. Nesusipratimų ir nesusikalbėjimo tikimybė yra daug didesnė nei bendraujant su Lietuvoje veikiančiais tiekėjais. Taigi, sužinokite viską, ką galite, apie verslą šalyje, iš kurios planuojate importuoti.

Pristatymo sąlygos ir muitinės reikalavimai

Prieš patvirtindami importo užsakymą, turėsite suprasti importuotojų ir eksportuotojų naudojamas Tarptautinių prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce, ICC) skelbiamas ir atnaujinamas tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygas „Incoterms“ ir įsitikinti, kad abi šalys vienodai supranta šias sąlygas.

Perprasti tokius terminus kaip EXW (Ex-Works; iš įmonės), DPU (Delivered at Place Unloaded; pristatyta į iškrovimo vietą), FCA (Free Carrier; pristatyta vežėjui į pirkėjo nurodytą vietą), CIF (Cost, Insurance and Freight; kaina, draudimas ir frachtas) ir kt. nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Jei planuojate pradėti importuoti, turite žinoti ir keletą muitinės reikalavimų. Pravartu, kad ekspeditorius arba muitinės tarpininkas padėtų jums užpildyti ir parengti importo procedūrai reikalingus dokumentus, tokius kaip BAD (Bendrasis administracinis dokumentas), DV1 (Vertės deklaracija), Garantinis polisas mokesčių atidėjimui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad importuojant transporto priemones taikomi skirti muito tarifo dydžiai – nuo 0 % iki 22 %, todėl siekiant nepermokėti tampa labai svarbu kiekvienai importuojamai prekei parinkti teisingą prekės kodą.

Kadangi muitinėje šie dokumentai už jus nebus pildomi, kiekvienas importuotojas turi pats tvarkyti importo procedūrai reikalingus dokumentus arba naudotis muitinės tarpininko paslaugomis.

Norvegija jau ne vienerius metus yra iš Lietuvos emigruojančių tautiečių pamėgta šalis, tačiau nemaža dalis žmonių anksčiau ar vėliau nusprendžia grįžti iš emigracijos, todėl tenka spręsti ir asmeninio turto įvežimo į Lietuvą klausimus. Neretai tarp su savimi įvežamo asmeninio turto būna ir lengvieji automobiliai. Tokiais atvejais svarbia užduotimi tampa iš Norvegijos importuojamų automobilių išmuitinimas, kad būtų galima savo transporto priemonę registruoti Lietuvoje. Žinoma, automobilių importas iš Norvegijos į Lietuvą vyksta ne tik tada, kai svetur emigravę tautiečiai grįžta į Lietuvą. Todėl apie automobilių importo iš Norvegijos procesą ir pagrindinius jo aspektus naudinga žinoti daugeliui.

Prekių importui iš Norvegijos į Lietuvą yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonėms, kurios įvežamos į Lietuvą iš Norvegijos, taikomos muitinės kontrolės ir muitinio tikrinimo procedūros. Todėl automobilį iš Norvegijos importuojant į Lietuvą reikia mokėti PVM mokestį ir pateikti muitinės importo deklaracijas.

Kai automobilis iš trečiosios šalies (šiuo atveju kalbame apie Norvegiją) yra importuojamas į Europos Sąjungos valstybę narę, jį importuojantis asmuo turi turėti ir ekonominių operacijų vykdytojo kodą – EORI kodą (šis kodas yra pripažįstamas visų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės įstaigose). Vykdant automobilių importą iš Norvegijos ne mažiau svarbu žinoti ir tai, kokie muitai bei mokesčiai bus taikomi ir kokius dokumentus gali reikėti pateikti muitinei.

Kai iš Norvegijos išregistruotas automobilis įvežamas į Lietuvą, ketinant jį registruoti Lietuvoje, tai turi būti deklaruojama muitinei pateikiant bendrąjį administracinį dokumentą (BAD). Taip pat būtina pabrėžti, jog kartu su muitinės deklaracija būtina pateikti ir visus transporto priemonės įsigijimą patvirtinančius dokumentus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą) transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentą su išregistravimo žyma arba kitą lygiavertį dokumentą. Be to, muitinei turi būti pateiktas transporto priemonę naudojančio fizinio asmens pasas. Importuojant lengvąjį automobilį iš Norvegijos į Lietuvą, taikomas 10 % importo muitas ir 21 % PVM.

Tačiau, jei asmuo gyveno Norvegijoje ir ketina sugrįžti gyventi į Lietuvą, kartu parsivežant su savimi  Norvegijoje įsigytą ir registruotą lengvąjį automobilį, importo muitas ir PVM mokestis gali būti netaikomi.

Kai asmuo Norvegijoje gyveno ne trumpiau kaip 12 mėn., o automobilis buvo įsigytas ne mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo į Lietuvą, ir muitinei pateikiami atitinkami patvirtinamieji dokumentai, tokie kaip gyvenamosios vietos Norvegijoje deklaracija, dokumentai apie mokėtus mokesčius, darbo sutartis ir kt., o taip pat dokumentai, kurie įrodo, kad asmuo į Lietuvą grįžta gyventi nuolat (pvz., nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimo dokumentai, būsto nuomos sutartis, gyvenamosios vietos deklaracija ir kt.), automobilį išleidžiant į laisvą apyvartą muito mokestis ir PVM nėra taikomi. Tačiau nemokėti importo muitų ir PVM galima tik tuo atveju, jei tai deklaruojama muitinei, pateikiant visus būtinus dokumentus.

Tačiau jei asmuo Norvegijoje gyveno trumpiau kaip 12 mėn. ir automobilis Norvegijoje buvo įsigytas mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo iš Norvegijos į Lietuvą, arba asmuo tiesiog negali muitinei pateikti prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad jis Norvegijoje gyveno ilgiau kaip 12 mėn. ir savo transporto priemonę įsigijo ne mažiau kaip prieš 6 mėn., ir dokumentų, patvirtinančių, kad jis grįžta į Lietuvą gyventi nuolat, iš Norvegijos importuotas automobilis į laisvą apyvartą gali būti išleistas tik pritaikius 10 % muito mokestį ir 21 % PVM.

Kadangi importuojant automobilius iš Norvegijos į Lietuvą vartotojų atvejai gali skirtis, siekiant išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų naudinga kreiptis į muitinės tarpininkus ir pasinaudoti jų profesionaliomis iš trečiųjų šalių įvežamų automobilių išmuitinimo paslaugomis.

Verslo internacionalizavimo pradžia ne visada būna lengva. Daugybė įmonių visame pasaulyje inicijavo savo verslo internacionalizavimo projektus, siekdamos patekti į kitas rinkas, tačiau ne visada žinodamos, kaip tai padaryti tinkamai. Todėl pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į kai kurias pagrindines verslo daromos eksporto klaidas.

Tikslinės rinkos pažinimas

Kai kurie eksportuotojai mano, kad visose rinkose veikia tie patys dėsniai. Tačiau taip nėra. Būtina išsamiai išanalizuoti tikslinę rinką. Rinkos veikimas šalyje, į kurią ketinama eksportuoti, gali labai skirtis nuo Lietuvos rinkos. Daugelio gerų produktų eksportas žlunga dėl to, kad eksportuotojai nepakankamai gerai pažįsta tikslinę rinką, vartotojų elgseną ir netinkamai segmentuoja rinką.

Muitų tarifų dydžiai – „paslaptis“ slypi detalėse

Dažna klaida tarp pradedančių eksportuotojų yra ta, kad jie vienam prekės kodui priskiria skirtingus produktus, manydami, kad visi jie patenka į tą pačią kategoriją. Tačiau skirtingose šalyse veikia skirtingos sistemos. Viena šalis gali teikti pirmenybę tam tikrų prekių importui ir taikyti importo mokesčių lengvatas bei lankstesnį prekių klasifikavimą. Kitoje šalyje kiekviena prekė gali būti skirstoma į kategorijas ir detalizuota iki sudedamųjų dalių, taikant sudėtiniu būdu skaičiuojamą mokestį.

Pirmą kartą eksportuojant į naują šalį reikia išsamiai išnagrinėti jos muitų įstatymus ir prireikus konsultuotis su atitinkamais specialistais. Visų pirma labai svarbu teisingai apskaičiuoti mokesčius. Suklydus vos vienu ar dviem procentiniais punktais, eksporto planai gali skirtis nuo gaunamo pelno ir patiriamo nuostolio.

Negalima daryti prielaidų remiantis kitos šalies, net kaimyninės, duomenimis. „Paslaptis“ slypi detalėse, todėl galimus įsipareigojimus muitinei svarbu apskaičiuoti vadovaujantis teisinga tikslinės šalies politika ir nuostatomis.

CIF ar FOB – kas tai?

Išlaidos, draudimas ir frachtas (angl. Cost, Insurance, and Freight, CIF) ir nemokamas krovinių gabenimas (angl. Free on Board, FOB) – tai tarptautiniai krovinių gabenimo susitarimai, naudojami gabenant prekes tarp pirkėjo ir pardavėjo. Konkretūs apibrėžimai kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau apskritai abu šie susitarimai nustato, kur prasideda ir baigiasi pirkėjų ir pardavėjų atsakomybė.

Nuo to, ar prekės eksportuojamos CIF ar FOB sąlygomis, priklausys produkto kaina. CIF sąlygose numatyta, kad pardavėjo pareigos apima prekių gabenimą į artimiausią uostą, pakrovimą į laivą ir draudimo bei frachto mokesčių sumokėjimą. Eksportuojant pagal CIF, galima nustatyti didesnes kainas, nes eksportuotojas atsako už visas tranzito išlaidas, kol prekes gauna pirkėjas. Pagal FOB sąlygas, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės po prekių išsiuntimo. Prasidėjus gabenimui, visą atsakomybę prisiima pirkėjas.

Oro ar jūrų transportas?

Krovinių gabenimas oru ne visada kainuoja brangiau. Jei prekės yra nedidelio svorio, bet didesnės vertės arba jas būtina pristatyti greitai, gabenimas oru yra ekonomiškiausias būdas.

Nuostolių įvertinimas

Neturint prekių siuntimo į konkrečią šalį patirties, iš pradžių gali būti sunku teisingai apskaičiuoti nuostolius. Gabenimo metu sugadintų prekių kiekis gali priklausyti nuo logistikos paslaugų teikėjų ir vežimo maršrutų. Jei pristatytų nesugadintų prekių kiekis neatitinka pradinės sutarties, gali tekti atidėti mokėjimą arba patirti papildomų išlaidų siunčiant pakaitines prekes.

Svarbūs dokumentai

Rekomenduojama sudaryti kontrolinį sąrašą dokumentų, kurių reikalaujama pagal įvairias muitinės ir rinkos taisykles. Taisyklės nuolat keičiasi, todėl reikia nuolat sekti dokumentų reikalavimus eksporto šalyje.

Prekių apsauga

Eksportuojamam gaminiui turi būti taikoma intelektinės nuosavybės apsauga, kuri prireikus išplečiama įtraukiant savo prekės ženklą – logotipą, rinkodaros šūkius ir dizainą.

Įstatymų reikalavimai pakuotėms

Pakuotė yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti eksportuojant. Skirtingose tikslinėse rinkose gali būti taikomi skirtingi reikalavimai pakuotėms. Labai svarbu susipažinti su eksporto rinkos ženklinimo ir medžiagų taisyklėmis.

Ar reikia agento, ar platintojo?

Dažna klaida, kurią daro daugelis pradedančių eksportuotojų yra ta, kad jie suranda platintoją ir galvoja, kad tuo jų darbas baigiasi. Pasitelkus platintoją galima greitai pradėti pardavimo procesą, tačiau tai gali apriboti tolesnę rinkos plėtrą. Darbas su agentu turi savų privalumų – tinkamai parinktas agentas gali ilgainiui padėti pritraukti daugiausiai platintojų. Sprendžiant, ką pasirinkti, reikia apsvarstyti visus svarbius veiksnius.

Garantinis aptarnavimas

Veikla naujoje užsienio rinkoje dažnai gali apsunkinti garantinio aptarnavimo paslaugų teikimą, todėl būtina pasirūpinti tinkamomis logistikos ir kokybės kontrolės priemonėmis. Šio etapo negalima praleisti. Gerai suplanuota klientų aptarnavimo struktūra, įdiegta dar prieš produktui patenkant į tikslinę rinką, yra labai svarbus aspektas.

Pastaraisiais metais automobilių pramonėje įvyko nemažai reikšminių pokyčių: besiformuojančiose rinkose augo naujų gamintojų gamybos apimtys, o tradiciniai automobilių gamintojai susidūrė su struktūrinėmis problemomis dėl mažėjančių pardavimų vidaus rinkoje ir susidariusių perteklinių pajėgumų.

Motorinių transporto priemonių pramonėje ir toliau dominuoja keli pasaulinės rinkos dalyviai, kurie dėl perėmimų, bendrų įmonių, aljansų ir kitų bendradarbiavimo formų yra įsitvirtinę daugelyje žemynų. Automobilių pramonė dažnai laikoma naujų pramonės organizavimo metodų pradininke. Ji yra viena iš pirmaujančių pasaulinių vertės grandinių atstovių, aprūpinanti tarpinėmis žaliavomis iš viso pasaulio ir laiku tiekianti jas automobilių surinkimui.

Nors automobilių gamyba geografiškai diversifikuota, Europos automobilių pramonė sutelkta kelių grupių rankose, tarp kurių yra „Volkswagen“, „BMW“, „Daimler“, „PAS“, „Fiat Chrysler“ ir „Renault“. Taip pat reikėtų pažymėti, kad užjūrio automobilių gamintojai nemažai automobilių gamina bendroje Europos rinkoje, kaip antai „General Motors“ Vokietijoje ir Austrijoje, „Ford“ Ispanijoje arba „Hyundai“ Čekijoje.

Svarbu pažymėti, kad toliau pateikiami statistiniai duomenys yra susiję su automobilių importu ir eksportu tarp nacionalinių teritorijų, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso gamyklos, kuriose šie automobiliai gaminami.

ES yra didžiausia pasaulyje automobilių eksportuotoja, o pramonės orientaciją į eksportą rodo didėjantis prekybos perteklius, kuris 2020 m. pasiekė 70 mlrd. eurų (tuo pat metu ES visų prekių perteklius siekė 218 mlrd. eurų). Didėjantį automobilių eksportą į įsitvirtinusias ir besiformuojančias rinkas galima laikyti Europos automobilių gamintojų atsaku į mažėjančios vidaus paklausos problemą.

2020 m. Jungtinės Karalystės (23,2 % viso eksporto) ir JAV (19,3 %) buvo pagrindinės ES automobilių eksporto kryptys, o Kinija (15,0 %) – trečia pagal dydį. Įdomu pažymėti, kad 2002– 2020 m. Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms tenkanti ES eksporto dalis sumažėjo atitinkamai 11,2 ir 10,2 procentinio punkto, o Kinijai tenkanti ES eksporto dalis  padidėjo 14,7 procentinio punkto.

2020 m. daugiau nei trys ketvirtadaliai ES automobilių buvo importuojami iš penkių šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų (20,4 % viso importo), Jungtinės Karalystės (17,9 %), Japonijos (15,7 %), Turkijos (12,3 %) ir Pietų Korėjos (10,7 %). Įdomu pastebėti, kad ES automobilių importo iš Japonijos (-16,1 %) ir Jungtinės Karalystės (-16,9 %) dalis sparčiai mažėjo. Šie pokyčiai yra susiję su Japonijos gamybos bazių steigimusi ES valstybėse narėse bei su Turkijos (+8,8 proc. punkto), Jungtinių Amerikos Valstijų (+7,4 proc. p.) ir Meksikos (+6,6 proc. p.) importo dalies augimu.

2020 m. Vokietija buvo didžiausia automobilių eksportuotoja tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Beveik trys penktadaliai (57,3 %) visų iš ES eksportuotų automobilių buvo kilę iš Vokietijos, gerokai lenkiančios Belgiją (7,7 %), Slovakiją (6,7 %), Ispaniją (5,6 %) ir Italiją (5,1 %). Nė viena iš likusių ES valstybių narių nesudarė daugiau kaip 5,0 % eksporto, įskaitant ir Lietuvą (0,2 %). Kinija buvo pagrindinė iš Vokietijos eksportuojamų automobilių rinka, o Vokietija didžiajai daugumai valstybių narių buvo didžiausia eksporto partnere.

2020 m. Vokietija taip pat buvo didžiausia automobilių importuotoja tarp ES valstybių narių; jai teko 29,9 % automobilių importo iš ne ES šalių, po jos sekė Belgija (23,8 %). Didžiausia Vokietijos importo dalis buvo iš Ispanijos, o Vokietija buvo pagrindinė Belgijos ir kelių kitų valstybių narių importo kilmės šalis. Tuo tarpu Lietuvai teko 0,2 % automobilių importo iš ES nepriklausančių šalių, o Lietuva automobilius daugiausia importavo iš Lenkijos.

Europos Sąjunga (ES) užima itin svarbią vietą pasaulinėje prekyboje. Europos Sąjungos prekybos režimo atvirumas lėmė, kad šiandien ES yra didžiausia pasaulinės prekybos rinkos dalyvė ir išlieka verslui tinkamu regionu.

ES užėmė tvirtą poziciją, nes pasaulinėje arenoje veikė išvien, o ne vadovaudamasi atskiromis prekybos strategijomis. Europa tapo glaudžiai integruota į pasaulio rinkas. Dėl patogaus šiuolaikinio transporto ir ryšių dabar lengviau gaminti, pirkti ir parduoti prekes visame pasaulyje, o tai suteikia bet kokio dydžio Europos bendrovėms galimybę prekiauti už Europos ribų.

Be to, svarbu pabrėžti, kad darbuotojai taip pat dažnai teikia savo paslaugas įvairiose šalyse, priklausydami tarptautinei įmonei arba sudarydami specialias paslaugų teikimo sutartis. Kadangi investuotojai klesti stabilioje, patikimoje ir nuspėjamoje aplinkoje, jie siekia, kad būtų pašalintos investavimo kliūtys, o investicijos būtų apsaugotos.

Kiekvieną dieną Europos Sąjungoje eksportuojama ir importuojama prekių už šimtus milijonų eurų. Europa yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja. Ji taip pat yra didžiausia eksporto rinka maždaug 80 šalių. Europos Sąjungos valstybės narės kartu sudaro 16 % pasaulio importo ir eksporto.

Europos Sąjunga tapo labai patrauklia rinka verslui dėl daugybės priežasčių. ES turi per 440 mln. vartotojų, kurie ieško kokybiškų prekių. Be to, ypač svarbu paminėti ir tai, kad ES yra pati didžiausia pasaulyje bendroji rinka, kurioje galioja skaidrios taisyklės ir reglamentai. Europos Sąjunga turi ir labai saugią teisinę investicijų sistemą, kuri yra pripažįstama viena atviriausių pasaulyje. Europos Sąjunga yra atviriausia rinka besivystančioms šalims visame pasaulyje.

Sėkminga prekybos plėtra ir stabilus augimas

Europos Sąjungos sėkmė neatsiejama nuo jos prekybos partnerių – tiek išsivysčiusių, tiek besiformuojančių rinkų – sėkmės. Todėl tvarus vystymasis yra svarbiausias prekybos politikos elementas. Tinkamai valdoma prekybos plėtra yra ekonomikos augimo galimybė. Taigi, ES prekybos politika siekiama skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, didinant prekybos ir investicijų su kitomis pasaulio šalimis galimybes. Bendradarbiaudama Europa turi įtakos formuojant atvirą pasaulinę prekybos sistemą, kuri grindžiama sąžiningomis taisyklėmis, ir užtikrinant, kad tų taisyklių būtų laikomasi.

Europos Sąjungos padėtis pasaulio rinkose: įdomūs faktai

• Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio ekonomika, turinti 500 mln. vartotojų, o jos BVP vienam gyventojui siekia 25 000 EUR.
• ES užima pirmąją vietą tiek pagal įvežamų, tiek pagal išvežamų tarptautinių investicijų apimtis.
• Europos Sąjunga yra pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė. Palyginimui, JAV yra pagrindinė prekybos partnerė kiek daugiau nei 20 šalių.
• ES yra atviriausia besiformuojančioms rinkoms. Neskaitant degalų, ES iš besiformuojančių rinkų importuoja daugiau nei Kinija, Japonija, JAV ir Kanada kartu sudėjus.
• Europos Sąjunga yra didžiausias pasaulio prekybos blokas. ES yra didžiausia pasaulyje prekiautoja pagamintomis prekėmis ir paslaugomis.
• Vidutinis į ES importuojamoms prekėms taikomas tarifas yra labai mažas. Daugiau kaip 70% importuojamų prekių į ES įvežama taikant nulinius arba sumažintus muitų tarifus.
• Iš tikrųjų Europos Sąjunga išsaugojo savo gebėjimą sudaryti ir įgyvendinti prekybos susitarimus. Tai rodo neseniai sudaryti laisvosios prekybos susitarimai su Pietų Korėja ir Singapūru, be to, ES rengia plataus užmojo prekybos susitarimų darbotvarkę.
• Reaguodama į krizę, Europos Sąjunga neužvėrė rinkų.
• Europos Sąjungos paslaugų rinkos yra labai atviros, o jų investicinis režimas – bene pats atviriausias pasaulyje.

Europos Sąjunga yra viena iš atviriausių ekonomikų pasaulyje ir tebėra įsipareigojusi laisvajai prekybai. Visa tai sukuria itin palankias sąlygas importo ir eksporto verslui įvairiose pasaulio šalyse.

Aukštųjų technologijų produktai turi didelį poveikį technologinei pažangai ir ekonomikos augimui pasauliniu lygmeniu. Todėl verta išsamiau susipažinti su aukštųjų technologijų produktų gamyba ir tarptautine prekyba, naujausia tarptautinės prekybos aukštųjų technologijų prekėmis statistika Europos Sąjungoje ir jos partnerėse bei pagrindine produkcija, kuria prekiaujama.

2018 m. Europos Sąjungoje veikė apie 40 358 aukštųjų technologijų įmonių (0,2 % visų ES veikiančių įmonių). Daugiausia aukštųjų technologijų gamintojų veikė Vokietijoje (8 461), Italijoje (5 318) ir Lenkijoje (4 446). Pagal aukštųjų technologijų gamybos apimtis pirmavo Vokietija (205 mlrd. EUR), Prancūzija (177 mlrd. EUR) ir Italija (59 mlrd. EUR), didžiausia pridėtinė vertė sukurta Vokietijoje (66 mlrd. EUR), Prancūzijoje (42 mlrd. EUR) ir Italijoje (20 mlrd. EUR). Lietuvoje tokių gamintojų buvo 168, jų apyvarta siekė 588 mln. EUR, o pridėtinė vertė – 213 mln. EUR.

Aukštųjų technologijų produktų pardavimų apimtys

Aukštųjų technologijų produktų pardavimų apimtys išaugo nuo 235 mlrd. EUR 2010 m. iki 311 mlrd. EUR 2020 m. Pagal aukštųjų technologijų produktų gamybos apimtis 2020 m. pirmavo farmacijos sektorius – 97 mlrd. EUR, vidutinis metinis augimas 2010–2020 m. buvo didžiausias (11,7 %). Taip pat augo ginkluotės (5,7 %), mokslinių prietaisų (4,4 %), elektros mašinų (3,7 %) ir kosminės technikos (1,2 %) gamyba.

2020 m. farmacijos produktai (31 %) buvo pagrindinė aukštųjų technologijų prekių gamybos kategorija. Kitos kategorijos, kurių dalis viršijo 10 %, buvo elektronika ir telekomunikacijos (21 %), mokslinių tyrimų prietaisai (18 %) ir aviacija (12 %).

ES aukštųjų technologijų produktų importas

2020 m. daugiau nei pusė Europos Sąjungos aukštųjų technologijų produktų importo iš ES nepriklausančių šalių buvo importuota iš Kinijos (36 %) ir JAV (19 %). Nuo 2010 m. iki 2020 m. importas padidėjo nuo 244 mlrd. iki 345 mlrd. EUR. Tarp šešių pagrindinių importo partnerių labiausiai augo importas iš Kinijos – nuo 81 mlrd. iki 125 mlrd., ir iš Vietnamo – 33,0 %.

Elektronika ir telekomunikacijos (136 mlrd. EUR) atstovauja pagrindinei ES aukštųjų technologijų produktų importo kategorijai. 2010–2020 m. didžiausias augimas buvo stebimas farmacijos produktų srityje (8,1 %) ir ginklų pramonės srityje (6,2 %), o chemijos pramonės gaminių importas sumažėjo (-2,2 %).

2020 m. didžiąją dalį elektronikos ir telekomunikacijų aukštųjų technologijų produktų ES importavo į keturias šalis (Kiniją, Jungtinę Karalystę, Vietnamą ir Malaiziją) iš šešių pagrindinių ES partnerių. Šveicarija ir JAV buvo pagrindinės ES importo partnerės atitinkamai farmacijos bei aviacijos ir kosmoso srityse. JAV ir Kinija buvo pagrindinės partnerės keturiose produktų kategorijose, o Jungtinė Karalystė buvo pagrindine partnere chemijos pramonės gaminių kategorijoje.

2010–2020 m. labiausiai augo aukštųjų technologijų importas iš Kinijos (44 mlrd. EUR), JAV (22 mlrd. EUR) ir Vietnamo (14 mlrd. EUR). Ypač padidėjo elektronikos ir telekomunikacijų produktų importas iš Kinijos – 23 mlrd. EUR. Didžiausios importo apimtys užregistruotos farmacijos prekių kategorijoje iš JAV – 11 mlrd. EUR ir Vietnamo – 11 mlrd. EUR.

ES aukštųjų technologijų produktų eksportas

2020 m. daugiau nei ketvirtadalis ES aukštųjų technologijų produktų eksporto į ES nepriklausančias šalis teko JAV (26 %), antroje vietoje buvo Kinija (12 %), trečioje – Jungtinė Karalystė (10 %). Nuo 2010 m. iki 2020 m. šis eksportas padidėjo nuo 216 mlrd. iki 341 mlrd. EUR. Iš šešių pagrindinių partnerių eksportas į JAV augo labiausiai – nuo 38 mlrd. iki 89 mlrd. 2010–2020 m., o Kinija išsiskyrė sparčiausiu (9,1 %) vidutiniu metiniu augimo tempu.

2020 m. pagrindinė aukštųjų technologijų produktų eksporto kategorija buvo farmacijos produktai – 100 mlrd. EUR. Šios produktų kategorijos vidutinis metinis augimo tempas 2010–2020 m. buvo didžiausias (13,0 %), po jos sekė ginklų gamybos pramonė (6,5 %). Kitų produktų kategorijų augimas svyravo nuo 0 iki 5 %.

2020 m. JAV, Šveicarijai ir Japonijai didžiausia ES aukštųjų technologijų produktų eksporto kategorija buvo farmacijos produktai. Kinijai, Jungtinei Karalystei ir Rusijai tai buvo elektronikos ir telekomunikacijų sektoriaus prekės. JAV buvo didžiausia ES eksporto kryptis šešiose aukštųjų technologijų produktų kategorijose. Kitoks pagrindinis partneris buvo tik elektronikos ir telekomunikacijų (Kinija), kompiuterių ir biuro mašinų bei elektros mašinų (Jungtinė Karalystė) srityse.

2010–2020 m. pažangiųjų technologijų eksportas labiausiai padidėjo į JAV (51 mlrd. EUR), Kiniją (24 mlrd. EUR) ir Šveicariją (10 mlrd. EUR). Daugiausia prie eksporto į JAV padidėjimo prisidėjo farmacija – 35 mlrd. EUR. Elektronikos ir telekomunikacijų gaminiai sudarė didžiąją dalį eksporto į Kiniją (11 mlrd. EUR) ir Šveicariją (8 mlrd. EUR).

Statistiniai duomenys rodo, kad tarptautinė aukštųjų technologijų produktų rinka bėgant metams sparčiai auga ir yra labai svarbi visai ekonomikai, tarptautiniams santykiams ir technologinei pažangai.

Plečiantis pasaulinei prekybai ir didėjant pasaulinių vertės grandinių integracijai kyla klausimų, kaip prekyba ir aplinka sąveikauja tarpusavyje. Koks yra prekybos poveikis aplinkai? Ir atvirkščiai, kaip besikeičianti gamtinė aplinka (pvz., klimato kaita) gali pakeisti prekybos modelius? Ar prekybos liberalizavimas yra naudingas ar žalingas aplinkai? Kokios yra trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės ir ar galima optimaliai derinant prekybos ir aplinkosaugos politiką pasinaudoti prekyba, kartu sumažinant aplinkosaugos sąnaudas?

Pasaulinė prekyba gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį aplinkai

Ekonomikos augimas, kurį lemia prekybos plėtra, gali turėti akivaizdų tiesioginį poveikį aplinkai, nes didėja tarša arba blogėja gamtos išteklių būklė. Be to, prekybos liberalizavimas gali lemti kai kurių šalių specializaciją taršai imliose veiklose, jei aplinkosaugos politikos griežtumas įvairiose šalyse skiriasi – tai vadinamoji „taršos rojaus“ hipotezė.

Tačiau auganti prekyba, skatindama ekonomikos augimą, vystymąsi ir socialinę gerovę, savo ruožtu gali prisidėti prie veiksmingesnio aplinkos valdymo. Dar svarbiau yra tai, kad atviros rinkos gali pagerinti galimybes naudotis naujomis technologijomis, dėl kurių vietos gamybos procesai tampa veiksmingesni, nes sumažėja energijos, vandens ir kitų aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimas.

Be to, prekybos ir investicijų liberalizavimas gali paskatinti įmones taikyti griežtesnius aplinkosaugos standartus. Šaliai vis labiau integruojantis į pasaulio ekonomiką, jos eksporto sektorius tampa labiau priklausomas nuo pagrindinių importuotojų keliamų aplinkosaugos reikalavimų. Savo ruožtu pokyčiai, reikalingi šiems reikalavimams įvykdyti, grįžta atgal tiekimo grandine, skatindami naudoti švaresnius gamybos procesus ir technologijas.

Klimato kaitos padariniai gali sutrikdyti tarptautinę prekybą

Tiesioginių klimato kaitos pasekmių prekybai gali turėti dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir kylantis jūros lygis. Tikėtina, kad tiekimo, transporto ir paskirstymo grandinių infrastruktūra taps labiau pažeidžiama dėl klimato kaitos. Jūrų laivyba, kuriai tenka apie 80 % pasaulinės prekybos apimties, gali patirti neigiamų padarinių, pvz., dėl dažnesnių uostų uždarymų esant ekstremaliems reiškiniams. Dar svarbiau yra tai, kad dėl klimato kaitos turėtų sumažėti visų gamybos veiksnių (t.y. darbo jėgos, kapitalo ir žemės) našumas, todėl galiausiai sumažės gamybos ir pasaulinės prekybos apimtys. Tuo pat metu galimas ir teigiamas ekonominis poveikis jūrų laivybai dėl tolesnio Arkties laivybos kelių atvėrimo, nors ir aplinkos būklės blogėjimo sąskaita.

Optimalus pasaulinės prekybos ir aplinkosaugos politikos derinimas

Vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis reikia veiksmingos aplinkos politikos ir institucinių sistemų. Prekybos liberalizavimo poveikis šalies gerovei priklauso nuo to, ar atitinkamoje šalyje vykdoma tinkama aplinkosaugos politika (pvz., teisingai nustatomos išeikvojamų aplinkos išteklių kainos). Griežta aplinkosaugos politika yra suderinama su atviros prekybos režimu, nes ji sukuria rinkas aplinkosaugos prekėms, eksportuojamoms į šalis, kurios laikosi aplinkosaugos reikalavimų.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje šalys ėmėsi įvairių su aplinka susijusių veiksmų, įskaitant derybas dėl tarifų mažinimo aplinkosaugos prekėms ir paslaugoms, siekį aiškiau apibrėžti galiojančių PPO taisyklių ir konkrečių prekybos įsipareigojimų pagal daugiašalius aplinkosaugos susitarimus santykį bei siekti žuvininkystės subsidijų drausmės. Tokiu būdu PPO kuria daugiašalę tarptautinės prekybos sistemą.

Aplinkosaugos nuostatų įtraukimas į dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus taip pat padėjo suderinti išsivysčiusių ir besiformuojančių šalių aplinkosaugos taisykles. Labiau išsivysčiusios ekonomikos gali suteikti išteklių instituciniams gebėjimams stiprinti ir paskatinti mažiau išsivysčiusias partneres griežtinti aplinkosaugos taisykles.