Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, JK pradėtos taikyti tokios pačios muitų taisyklės kaip ir bet kuriai kitai Europos Sąjungai nepriklausančiai šaliai. Todėl JK ir Lietuvos tarpusavio prekybos santykiuose yra taikomos muitinės procedūros ir formalumai. Eksportuojant prekes iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, būtina pateikti muitinės deklaraciją. Kai kuriais atvejais kartu su muitinės deklaracija reikalaujama pateikti kitus saugą ir saugumą patvirtinančius dokumentus Be to, jei į Angliją eksportuojamos tam tikros prekės (pvz., atliekos, GMO ar kt.), būtina gauti ir specialią licenciją, o akcizais apmokestinamoms prekėms taikomi papildomi formalumai, kuriuos reikia atlikti. Kadangi po „Brexit’o“ JK tapo trečiąja šalimi, reikia laikytis ir sandoriams su Jungtine Karalyste taikomų PVM taisyklių bei procedūrų.

Taigi, išvežant prekes iš Lietuvos į Angliją, kontroliuojančiai muitinės įstaigai yra privaloma pateikti eksporto dokumentų rinkinį (kaip ir bet kuriuo kitu atveju, kai prekės yra eksportuojamos iš Europos Sąjungos), kuris yra vadinamas eksporto deklaracija. Kai prekės eksportuojamos iš ES, prekėms yra suteikiama teisė taikyti nulinį PVM tarifą.

Eksportuojant prekes į Angliją, dažnai naudojamasi muitinės tarpininko paslaugomis, kuris eksporto deklaraciją muitinei pateikia užsakovo įmonės vardu. Paprastai eksporto deklaracijos muitinei yra teikiamos elektroniniu būdu.

Eksporto procedūrai atlikti yra reikalingas bendrasis administracinis dokumentas (BAD), kuris privalo būti užpildytas atsižvelgiant į galiojančią eksporto dokumentų pildymo tvarką, tarptautiniai keliais ir geležinkeliais gabenamų prekių transportavimo dokumentai (prekių transportavimo važtaraščiai, tokie kaip CMR, SMGS, TIR, Carnet), pardavimo sąskaita faktūra, sutartys (jei jos yra sudarytos) ir kiti eksportuojamą krovinį lydintys reikalingi dokumentai.

Kadangi eksporto procedūrai reikia nemažai dokumentų, svarbu žinoti, kokią pagrindinę informaciją reikia nurodyti eksporto deklaracijoje. Tarp šios informacijos neabejotinai patenka prekės kodas, kuris nurodo, kokios prekės yra eksportuojamos (labai svarbu parinkti teisingą prekės kodą, kad nekiltų nesklandumų ir netektų permokėti mokesčių), taip pat muitinės procedūros kodas, kuris nusako, kokia muitinės procedūra įforminama gabenamoms prekėms, kaip antai prekių eksportas, laikinasis išvežimas perdirbti ir kt. Unikalus siuntos identifikavimo numeris taip pat yra svarbi informacija, kurią reikia nurodyti deklaracijoje.

Tačiau tai nėra vienintelė informacija, kurios prireikia pildant eksporto deklaraciją. Dėl didelio muitinės procedūrų kompleksiškumo eksportuojant prekes paprastai naudojamasi muitinės tarpininkų paslaugomis. Tokiu atveju kliento prašoma pateikti pardavimo sąskaitą faktūrą, eksportuotojo EORI (Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą), importuotojo pavadinimą ir adresą, eksportuojamų prekių pakuočių rūšį ir skaičių, taip pat turi būti pateikta ir papildoma informacija, susijusi su išvežama prekių siunta, pvz., prekių aprašymai (tarp kurių turi būti ir KN kodas), paaiškinimai, vertinimai ar kita siuntą apibūdinanti informacija. Būtina pateikti siuntų neto ir bruto svorį, jų vertę ir pristatymo sąlygas („Incoterms“). Prašoma nurodyti ir išvežimo muitinės įstaigą, kurioje bus užbaigti visi eksporto formalumai, bei prekių kilmės šalį.

Nepatyrusiems vartotojams eksporto deklaracijos pildymas gali būti nelengva užduotis. Padarius klaidų, gali kilti papildomų sunkumų, dėl kurių sulėtės muitinės formalumų atlikimas. Sudėtingi terminai, tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos, draudimai, muitinės reikalavimai ir kt. ne vienam eksportuotojui gali tapti tikru galvos skausmu, kuris apsunkina visą eksporto veiklą. Dėl šios priežasties, prireikus pildyti eksporto deklaraciją į Angliją, rekomenduojama kreiptis į muitinės tarpininkus. Jie yra šios srities specialistai ir turi reikiamos patirties, todėl profesionaliai teikia savo paslaugas ir padeda išvengti klaidų pildant būtiną informaciją bei užtikrina sklandų muitinės reikalaujamų dokumentų pateikimą.

Užsiimti prekių importo veikla yra gerokai sudėtingiau nei surinkti telefono numerį, pateikti užsakymą ir laukti, kol prekės bus pristatytos. Prieš pateikdami pirmąjį importo užsakymą, turite daug ką apsvarstyti. Todėl parengėme naudingų patarimų sąrašą, kuris turėtų padėti jums lengviau apsispręsti, ar žemesnės kainos ir geresni produktai iš užsienio iš tikrųjų galėtų būti gera idėja, kaip jums galbūt pasirodė iš pirmo žvilgsnio.

Ar Lietuvoje yra rinka prekėms, kurias norite importuoti?

Pirmiausia turėtumėte išanalizuoti Lietuvos rinką ir išsiaiškinti, ar jūsų norimoms importuoti prekėms galėtų būti pakankama paklausa.

Importas perpardavimui

Prieš pradėdami importuoti prekes perpardavimui Lietuvoje, turite įsitikinti, kad rinkoje yra pakankama paklausa. Nustatykite potencialius tikslinius klientus ir atlikite apklausą, kad išsiaiškintumėte, ar importas galėtų būti pelningas. Jei paklausa yra nedidelė, gali nutikti taip, kad turėsite daugybę prekių, kurių negalėsite parduoti, todėl sudarytas sandoris taps nuostolingas.

Importas gamybai

Jei planuojate gaminti naują produktą, turite patikrinti, ar galutinio produkto paklausa yra pakankama, kad būtų galima importuoti dalį reikalingų atsargų. Jei planuojate importuoti medžiagas, o ne naudotis vietos tiekėjų paslaugomis jau gaminamiems produktams, būtų protinga patikrinti, ar dabartinis paklausos lygis gali išlikti toks pat arba padidėti. Jei paklausa sumažės, gali būti, kad per daug apyvartinių lėšų bus sunaudota importuotoms atsargoms, kurios stovės sandėlio lentynoje.

Taip pat turėsite atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti, kokius produktus parduoda jūsų konkurentai. Pravartu turėti produktų pavadinimų, specifikacijų ir mažmeninių kainų sąrašą, kad įsitikintumėte, jog jūsų importuojami produktai turi konkurencinį pranašumą arba unikalų pardavimo aspektą, kuriuo jie skiriasi nuo jūsų konkurentų parduodamų produktų.

Ar tokių prekių importas yra leidžiamas į Lietuvą?

Prieš skirdami laiko, pastangų ar pinigų tolesniems tyrimams, turėtumėte įsitikinti, kad jums leidžiama importuoti prekes, kurias planuojate įvežti į Lietuvą. Gali būti įvairių apribojimų, taikomų prekėms, kurias norite importuoti. Tai gali būti įvairūs apribojimai – nuo visiškų draudimų, taikomų tokiems dalykams kaip cheminės medžiagos ar vaistai, iki apribojimų konkretiems produktams ar daiktams iš konkrečių šalių. Norint importuoti kai kuriuos produktus, jums gali prireikti Lietuvos Respublikos muitinės ar kitų institucijų išduodamų leidimų.

Importo išlaidos

Prieš pateikdami užsakymą užsienio įmonei, turite išsiaiškinti visas išlaidas ir mokesčius, kuriuos reikės sumokėti. Tarp tokių išlaidų paprastai būna ir:

• Transporto ir draudimo išlaidos (priklausomai nuo prekybos sąlygų, dėl kurių deratės);
• Importo muitai;
• Importo PVM;
• Sandėliavimas;
• Mokesčiai už paslaugas, pvz., muitinės tarpininkų ar ekspeditorių paslaugas.

Norint sužinoti, kiek reikės sumokėti muito mokesčių, reikėtų atsižvelgti į prekės pobūdį ir klasifikavimą. Taip pat reikia žinoti ir prekių kilmės šalį bei prekės vertę (be siuntimo).

Ar prekių importas iš tikrųjų bus pelningas?

Kai turėsite numatomą galutinę prekės iškrovimo kainą, galėsite patikrinti, ar importas jūsų verslui bus pelningas. Yra daug papildomų mokesčių, kuriuos turėsite sumokėti be užsienyje esančioje gamykloje gaminamo vieneto kainos, ir jie gali būti labai dideli. Įvertinę visas šias išlaidas, turėtumėte nustatyti skaičiais pagrįstą investicinę grąžą. Pravartu kreiptis į buhalterį, verslo konsultantą arba muitinės tarpininką, kad jis peržiūrėtų jūsų skaičiavimus ir patvirtintų, jog atsižvelgėte į visas galimas išlaidas.

Ar galite sau leisti importuoti?

Svarbu įsitikinti, kad galite sau leisti padengti importo išlaidas. Importui reikia daug grynųjų pinigų dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, kad, atsižvelgiant į dideles siuntimo ar transportavimo išlaidas, ekonomiškai naudingiau pateikti kelis didesnius užsakymus, o ne kelis mažesnius užsakymus – taigi importo užsakymai dažnai būna dideli ir dėl to tampa brangūs.

Antroji priežastis yra ta, kad importuojant naudojamos apyvartinės lėšos. Įmonė, iš kurios perkate, paprašys sumokėti iš anksto arba paprašys akredityvo ar kitos mokėjimo garantijos iš jūsų banko. Tai reiškia, kad per laikotarpį nuo užsakymo pateikimo iki apmokėjimo už jį, kuris kai kurių užsakymų atveju gali trukti kelis mėnesius, negalėsite naudotis pinigais ir negalėsite jų panaudoti savo verslui.

Taigi, vertėtų iš anksto atlikti pinigų srautų prognozę, kad įsitikintumėte, jog vis dar galėsite sau leisti veiksmingai vykdyti savo verslą, kol dalis jūsų pinigų bus susieti su importo užsakymais.

Importo rizika

Importuojant kyla daugiau rizikų nei perkant Lietuvoje, todėl, norėdami jas veiksmingai valdyti, turite apie jas žinoti. Tai apima toliau išvardytus su kokybe ir pristatymu susijusius klausimus:

• Atstumas tarp jūsų ir tiekėjo gali būti didelis. Tai reiškia, kad jums sunkiau patikrinti ar spręsti tokius klausimus kaip prekių kokybės kontrolė.
• Pristatymo atstumas yra didesnis, o pristatymo laikas ilgesnis, todėl sunkiau grąžinti prekes.
• Dėl pristatymo laiko gali tekti priimti prastesnės kokybės prekes vien dėl to, kad laiku negalėsite įsigyti tinkamos kokybės pakaitinio gaminio, jei tiekėjas jus nuvils.

Turite ieškoti patikimų tiekėjų ir užsakymus teikti tik tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina apsaugą nuo atvejų, kuomet prekės nepristatomos, ir numato baudas už pavėluotą pristatymą arba pristatytas netinkamos kokybės prekes. Taip pat verta turėti alternatyvių tiekėjų, kad prireikus turėtumėte atsarginį variantą.

Valiutų kursų svyravimai

Valiutų kursų svyravimai yra dar viena galima rizika, su kuria galite susidurti kaip importuotojas. Tikriausiai perkate prekes, kurių kaina nurodyta užsienio valiuta, todėl valiutų kursų svyravimai gali turėti įtakos galutinei sumai, kurią galiausiai sumokėsite eurais. Kursas gali keistis jūsų naudai arba nenaudai. Tačiau, yra keletas priemonių, kaip galėtumėte tai išspręsti, pvz., galite perduoti riziką tiekėjui ir paprašyti, kad jis kainą pateiktų eurais, taip pat galite atlikti išankstinius valiutos keitimo sandorius, kad apsisaugotumėte nuo valiutos kurso svyravimų arba prie savo maržos pridėti valiutos kurso riziką ir prisiimti ją patys.

Patikimo užsienio tiekėjo pasirinkimas

Pigiausias tiekėjas nebūtinai yra geriausias importuojamų prekių tiekėjas. Kur kas svarbiau rasti patikimą tiekėją. Jūsų pasirinktas tiekėjas prekes turi pristatyti laiku, pristatomos prekės turi būti būtent tokios, kokias užsakote, jų kokybė turi atitikti jūsų lūkesčius, be to, tiekėjas turi jus informuoti, jei kyla nesklandumų ar numatoma, kad prekės vėluos.

Vertėtų atlikti ir įmonės kreditingumo patikrinimą ir, jei turite tokią galimybę, skirti laiko ir lėšų, kad fiziškai apsilankytumėte užsienio šalies įmonėje ir apžiūrėtumėte jos patalpas, gamyklą ir produkcijos kokybę. Jei negalite susitarti dėl apsilankymo vietoje, prieš pateikdami užsakymą bent jau reikalaukite pateikti prekių pavyzdžių.

Bendravimas su užsienio tiekėjais

Bendraujant su užsienio šalies tiekėjais dažnai tenka gerokai pastudijuoti įvairias sritis. Gali būti, kad turėsite reikalų su žmonėmis, kurie nekalba ta pačia kalba kaip jūs ir kurių kultūra bei vertybės skiriasi nuo jūsų. Nesusipratimų ir nesusikalbėjimo tikimybė yra daug didesnė nei bendraujant su Lietuvoje veikiančiais tiekėjais. Taigi, sužinokite viską, ką galite, apie verslą šalyje, iš kurios planuojate importuoti.

Pristatymo sąlygos ir muitinės reikalavimai

Prieš patvirtindami importo užsakymą, turėsite suprasti importuotojų ir eksportuotojų naudojamas Tarptautinių prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce, ICC) skelbiamas ir atnaujinamas tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygas „Incoterms“ ir įsitikinti, kad abi šalys vienodai supranta šias sąlygas.

Perprasti tokius terminus kaip EXW (Ex-Works; iš įmonės), DPU (Delivered at Place Unloaded; pristatyta į iškrovimo vietą), FCA (Free Carrier; pristatyta vežėjui į pirkėjo nurodytą vietą), CIF (Cost, Insurance and Freight; kaina, draudimas ir frachtas) ir kt. nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Jei planuojate pradėti importuoti, turite žinoti ir keletą muitinės reikalavimų. Pravartu, kad ekspeditorius arba muitinės tarpininkas padėtų jums užpildyti ir parengti importo procedūrai reikalingus dokumentus, tokius kaip BAD (Bendrasis administracinis dokumentas), DV1 (Vertės deklaracija), Garantinis polisas mokesčių atidėjimui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad importuojant transporto priemones taikomi skirti muito tarifo dydžiai – nuo 0 % iki 22 %, todėl siekiant nepermokėti tampa labai svarbu kiekvienai importuojamai prekei parinkti teisingą prekės kodą.

Kadangi muitinėje šie dokumentai už jus nebus pildomi, kiekvienas importuotojas turi pats tvarkyti importo procedūrai reikalingus dokumentus arba naudotis muitinės tarpininko paslaugomis.

Muitinė egzistavo jau trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų senosiose pažangiose senovės Egipto ir Rytų civilizacijose. Muitinės pagalba surenkami mokesčiai buvo skirti valstybės finansiniams poreikiams tenkinti. Žodis „muitai“ yra kilęs iš graikiško žodžio „teloneum“, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia mokestį.

Suverenios teisės į muitinės surinktas pajamas iš pradžių priklausė atitinkamam karaliui. Šie netrukus išplėtė savo muitų suverenitetą, įtraukdami nacionalinius ir miestų muitus. Iš gotų imperijos prie Juodosios jūros IV a. paplito gotų muitų sąvoka „mota“, reiškianti rinkliavą. V-VI a. frankų imperijoje visuotinai paplito vėlyvasis lotyniškas terminas „toloneum“, sutrumpintai „Tol“, vėliau „Tsol“, o galiausiai pakeistas į „Zoll“.

Viduramžiais veikusios muitinės

Iki viduramžių muitai buvo renkami vadinamuosiuose muitinės surinkimo punktuose kaip paso mokestis už naudojimąsi keliais, tiltais ir uostų įrenginiais ar turgavietėmis arba kaip apsauginis mokestis prekybai. Po Trisdešimtmečio karo (1618-1648 m.) Vokietijos muitų teritorija buvo suskaidyta į maždaug 1 240 atskirų sričių.

XVII – XVIII a., veikiant absoliutizmo laikotarpio ekonominei politikai, vis didesnę reikšmę įgavo finansinių muitų idėja – tai buvo vadinamieji apsauginiai tarifai, skirtų apsaugoti vidaus ekonomiką nuo nepageidaujamos konkurencijos. Dėl didelių muitų pigios užsienio prekės tapo brangesnės, o lygiavertės vidaus prekės tokiu būdu išliko konkurencingos.

Vokietijos muitų sąjunga

Po Vienos kongreso (1815 m.) Prūsija 1818 m. priėmė Prūsijos muitų ir akcizų įstatymą ir pertvarkė savo ekonominę ir finansinę sistemą. Muitų rinkimas buvo perkeltas prie išorinių Prūsijos sienų. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III įsakė provincijoms įsteigti mokesčių direktoratus.

1834 m. sausio 1 d. įkūrus Vokietijos muitų sąjungą, Vokietijos konfederacijos politinę įvairovę pakeitė Prūsijos vadovaujama vieninga muitų valstybė, pagrįsta glaudžiu ekonominiu bendradarbiavimu. Vokietijos muitų sąjungos tikslas buvo sukurti bendrą ekonominę rinką ir suvienodinti mokestines ir ekonomines sąlygas.

Muitinės nuo Trečiojo reicho iki šių dienų

1879 m. buvo pradėta vykdyti sustiprinta apsauginė muitų politika, o 1939 m. šią praktiką pakeitė Muitinės įstatymas, kuris vėliau buvo taikomas nuo 1961 m. iki muitų indekso įvedimo 1994 m., kai buvo baigta kurti Europos bendroji rinka. 1993 m. sausio 1 d. Europoje galutinai buvo sukurta bendra ekonominė erdvė be sienų visoms prekėms.

Pirmasis žingsnis šia kryptimi buvo žengtas 1947 m. spalio 30 d. globojant JT, sudarius Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Buvo siekiama išplėsti pasaulinę prekybą prekėmis be tarifų ir prekybos kliūčių. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 1947 m. sudarytą GATT pakeitė tik 1995 m. sausio 1 d.

Kitas svarbus žingsnis šioje srityje buvo 1968 m. Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo įsteigta muitų sąjunga, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB).

Tuo metu visos valstybės narės pareiškė norą panaikinti savo nacionalinius muitus ir sujungti juos į bendrą Europos bendrijos (EB) muitų tarifą trečiųjų šalių atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad visoms į Bendriją importuojamoms prekėms būtų taikomas vienodas muitų režimas, reikėjo iš dalies pakeisti muitų teisės aktus.

Svarbus žingsnis buvo 1988 m. įvesta bendroji muitinės deklaracija, vadinamasis bendrasis administracinis dokumentas, skirtas muitinės procedūroms supaprastinti. Jis pakeitė net apie 150 dokumentų, kuriuos anksčiau naudojo įvairių valstybių narių muitinės administracijos. 1990 m. spalio 3 d. Vokietijos Federacinei Respublikai (VFR) susijungus su Vokietijos Demokratine Respublika (VDR), EB muitų teritorija buvo išplėsta, įtraukiant buvusią VDR muitų teritoriją.

Nuo 1993 m. sausio 1 d., kai buvo baigta kurti Europos bendroji rinka, prekybai Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje nebetaikoma muitinės kontrolė. Tačiau muitinė vis dar atlieka savo tradicines užduotis palei visą išorės sieną su vadinamosiomis trečiosiomis šalimis, jūrų ir oro uostuose. Tuo tarpu didžiausia Europos Sąjungos plėtra įvyko 2004 m. gegužės 1 d., kuomet į Europos Sąjungą įstojo dar dešimt valstybių.